Henrikas Gudavičius „Gamtmeldžio sodas“

gamtm-sodasBaigiau skaityti Henriko Gudavičiaus „Gamtmeldžio sodą“. Perskaičiau gana greitai, o bendras vertinimas būtų 4/5. Nustebino knygos pradžia, nes tikėjausi iš karto skaityti apie gamtą kartu su autoriumi stebėti laukus, miškus ir paupius. Vietoj to – mane pralinksminę pasakojimai apie miestelio gyventojų kasdienybę ir epizodinius nutikimus. Vėliau kaip ir tikėjausi pereinama prie gamtinių pastebėjimų dienoraščio stiliumi, kurie detalūs, pateikiami tikslūs gyvūnų, bei augalų pavadinimai.

Tekste paminima nemažai kitų panašios ar susijusios tematikos lietuvių, rusų, amerikiečių autorių kūrinių. Dėl to skaičiau šalia pasidėjęs rašiklį ir vis žymėjausi radęs kažką įdomaus.

Kadangi ne per senei skaičiau Henry David Thoreau „Walden“ kiek nustebino toks šio autoriaus pavardės pateikimas H. Gudavičiaus knygoje – Henris Toras. Tačiau paieškojus, paaiškėjo, kad toks sulietuvinimas naudojamas daug kur.

Mano pasižymėti autoriai ir kūriniai apie kuriuos sugebėjau rasti daugiau informacijos:

Kitos knygos

Straipsnis papildytas: gruodžio 11, 2017

Susiję straipsniai

Vienas komentaras

  1. Jadvyga parašė:

    Dar nepaminėjote Dersu Uzala – Sibiro medžiotojo, gamtos žmogaus.Irgi nuostabi istorija apie jį,autorius, rodos, Arsenjevas.
    O H.Gudavičiaus knyga – nepakartojama.Tokios dar nebuvo Lietuvoje.Gali pajusti tą Dzūkijos miškų aromatą ir augalų bei gyvūnų buvimą čia pat , prie savo stalo…Tikra tiesa, kad žmogus privalo pagyventi sąlytyje su gamta, vienatvėje…

Komentarai

Shares