Grybais

Netikradyglis, drebutinis (lot. Pseudohydnum gelatinosum)

Dyglutis, rausvagelsvis (lot. Hydnum rufescens)

Briedžiukas, valgomasis (lot. Morchella esculenta)

Šiais grybais susidomėjau tada, kai jie pradėjo dygti prie namo esančiame darželyje. Nors rašoma, kad jie nepakenčia sausros, bet būtent po to kai pavasarį lietaus nebuvo bent dvi savaites jie viena po kito ėmė lįsti iš po gėlynų kupstų.

Šie briedžiukai valgomi, III kategorijos grybai. Mėgsta sunkią, kalkingą dirva, aptinkamas miškuose, parkuose, pievose. Dažniausiai dygsta pavasarį: balandžio - gegužės mėnesiais, tačiau pasitaiko ir rudenį.

Blizgutis, tikrinis (lot. Ganoderma lucidum Fr.)

Mano turimuose žinynuose ir grybų atlase blizgutis atrodė visiškai kitaip nei tas, kurį pamačiau augantį ant kelmo. Ryškiai raudona puokštė išsiskyrė iš rudeniškos miško paklotės, tad priėjęs arčiau šį grybą apžiūrėjau iš visų pusių. Praėjo kuris laikas kol išsiaiškinau jog nufotografavau būtent tikrinį blizgutį, o ne šiaip kokią kerpę.

Alvytė, garbanotoji (lot. Helvella crispa Fr.)

Šį įdomų grybą kartą sutikau, kai ilsėjausi po ąžuolu vieno žygio metu. Priėjome su bendražygiais kryžkelę ir nusprendėme pailsėti, tad sėdėjau atsirėmęs į ąžuolo kamieną ir dairiausi aplinkui. Po kurio laiko pastebėjau, kad netyčia nuspyriau kažkokį grybą, pasilenkiau apžiūrėti iš arčiau, bet niekaip negalėjau jo pažinti, nes tokio nebuvau matęs. Šio grybo kepurėlė atrodė susiraukšlėjusi, tarsi susitraukusi ar sudžiuvusi, o kotelis buvo korėtas ir panašus į briedžiuko (grybo) kepurėlę.

Bobausis, valgomais (lot. Gyromitra esculenta)

Bobausiai - ankstyvi grybai, kurių miškuose ar net pievose galima sutikti balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Šie įdomios išvaizdos grybai su raukšlėtomis rudomis kepurėmis, kurių atspalviai varijuoja nuo gelsvos iki tamsiai rudos Lietuvoje nėra labai dažni, tačiau kai kur gali būti aptinkami gausiai.

Balteklė, pavasarinė (lot. Calocybe gambosa)

Pavasarinė balteklė, dar vadinama avižėle ar jurgiaguote. Jas aptiksime augančias miškuose, pievose, pavieniui ar didesnėmis grupėmis. Avižėlės - vieni pirmųjų pavasario grybų, kurie švieži pasižymi savitu, maloniu kvapu. Tai skanus pavasario grybas, kuris gali būti ruošiamas kaip ir daugelis kitų kepurėtųjų grybų. Jos gali būti verdamos, troškinamos, kepamos.

Skylenis, įžulnusis (lot. Inonotus obliquus L.)

Įžulnusis skylenis dar vadinamas juodgrybiu, rupūže, bifunginu - parazitinis grybas dažniausiai aptinkamas ant beržų, kartais ant kitų lapuočių kamienų.

Šis grybas nepanašus į daugeliui gerai pažįstamus kepurėtuosius grybus, skylenis tamsiai rudas ar juodas gumbas sueižėjusiu paviršiumi. Neturi išskirtinio kvapo, skonis lengvai sutraukiantis, vos salstelėjęs. Grybas kietas, jam atskirti nuo medžio kamieno gali reikėti kirvio ar kalto, vidus šviesiai rudas, gelsvas.

Mėšlagrybis, gauruotasis (lot. Coprinus comatus L.)

Gauruotąjį mėšlagrybį sutiksime trąšiose pievose, laukuose, pagrioviuose. Šie grybai auga ir pavieniui ir labai gausiomis kolonijomis. Gauruotasis mėšlagrybis valgomas, skanus grybas, turi vaistinių savybių.

Grybas mažina cukraus poveikį kraujyje, dėl to tinkamas diabetikams. Turi imunitetą stiprinančių savybių.

Gentyje labai panašus Rašalinis mėšlagrybis, kurio negalima naudoti kartu su alkoholiu, nes tuomet galite apsinuodyti alkoholio skilimo produktais.

Musmirė, paprastoji (lot. Amanita muscaria L.)

Paprastoji musmirė bene gražiausias Lietuvos miškų grybas, iš toli pastebimas dėl savo ryškiai raudonos kepurės. Ji nelygi, padengta baltais lakšteliais arba karpomis. Jauni grybai visiškai balti ir panašūs į iš žemės augančius gumbus ir juos atskirti nuo kitų musmirių gali būti sunku.