Gira. Istoriniai faktai ir gydomosios savybės

Gira – tai silpnas alkoholinis gėrimas (iki 2,2% alkoholio) nuo neatmenamų laiku gaminamas rytų Europoje. Gėrimas gerai žinomas ir Lietuvoje, aptinkama daugybė giros gamybos receptų į kurių sudėtį įeina duona, miltai, džiovinti vaisai, sultys, sula, vaistiniai augalai.

Pirmieji šio gėrimo receptai Lietuvos teritorijoje siekia XVI a. Girą vartojo paprasti valstiečiai ir bajorai. Žinoma, kad nuo XIX a. girą pradėta gaminti pramoniniu būdu.

Žinoma apie 100 įvairių receptų, kurių gamyboje naudojami įvairūs javų produktai, uogos, vaisiai, augalų žiedai, pumpurai, sula, sultys, vaistingieji augalai, netgi pienas. Pagal gamyboje naudojamą technologiją giros skirstomos į raugintas, keptines ir šustines.

Teigiamas giros poveikis organizmui buvo pastebėtas dar gilioje senovėje. Ji buvo naudojama ne tik troškuliui malšinti, bet ir žaizdoms plauti, gerinti inkstų ir kepenų darbui. Gira buvo naudojama netgi kaip kosmetinė priemonė – buvo pastebėta, kad prausiantis gira, oda tapdavo skaistesnė ir glotnesnė.

XIX a. Rusijoje gira buvo populiarinama garsių medikų – N. Pirogovo, N. Sklifosovskio, I. Pavlovo. Ligoniams giros buvo duodama kaip priemonės, apsaugančios kepenis nuo cirozės, žarnyną nuo gastritų, kolitų ir opaligės. Medaus gira buvo rekomenduojama kaip priemonė anginos ir peršalimo ligų profilaktikai. Razinų gira buvo rekomenduojama kraujagyslių, nervų, raumenų negalavimams gydyti, mėtų gira – neurozei, nemigai gydyti.

Žymos: ,
Straipsnis papildytas: gruodžio 11, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai