Botaniniai atradimai ravint daržą

Tiems, kas kartais aplanko kaime gyvenančias močiutes ar kitus giminaičius, tenka praleisti valandą ar dvi ravint bulves ir kitokias daržoves. Pirmas žvilgsnis į žolėmis apaugusias lysves niekada nebūna optimistinis. Tenka pagalvoti, kaip šitą pievą išvaduoti nuo piktžolių, kai net juodo žemės lopinėlio nematyti. Tačiau pamažu, pasidarbavus rankomis ar su kitais ravėjimo įrankiais, žolės sugula į tarpuvagius, o maistui skirti augalai, džiaugiasi saule ir galimybe visas maisto medžiagas iš dirvos pasilikti tik sau.

Eidamas iki daržo neturėjau jokių optimistinių minčių įdomiai praleisti laiką, vėliau supratau klydęs. Nes pažvelgus į ravėjimą kaip žaidimą, norint rasti kuo daugiau rūšių piktžolių, laikas bėga žymiai greičiau. Neneigsiu – retą sudominsi tokia pramoga, tačiau raunant jau pabodusias rudenines piktžoles pavyksta pamatyti kažką reto ir naujo. Tuntai smulkiažiedžių galinsogų (tiesiog „Rudenine” vadinamų), didžiuliai šiurkštieji burnočiai, baltosios balandos, paprastosios rietmenės, kartais pirštus sudilgina gailiosios dilgėlės, sunkiai išsirauna dirvinis vijoklis. O kur dar nemažai augalų, kurių nepažįsti ar sumaišai su jau žinomais.

Didžiąją laiko dalį rauni visas niekadėjas net negalvodamas. O kartais aptinki kažką labai įdomaus, bandai jį nufotografuoti žemėtomis rankomis ir telefonu. O tada, išvytas iš lauko lietaus, grįžti namo ir išsiaiškini, kad radai vaistinę žvirbliarūtę.

Gamta galima džiaugtis visur, net ir ravint daržą. Pabandykite ir jūs!