Žvirbliarūtė, vaistinė (lot. Fumaria officinalis L.)
Sinonimai
Lietuvių liaudis vaistinę žvirbliarūtę taip pat vadino: gegutės rūtelės, kiškio rūta, zuikio rūta, žvirblio rūta.
Kontraindikacijos
Vaistinės žvirbliarūtės preparatų nerekomenduojama naudoti nėščiosioms, padidėjus skrandžio rūgštingumui. Taip pat nerekomenduojama naudoti ilgą laiką, nes gali padažnėti šlapinimasis, imti skaudėti pilvą.
Vaistinės savybės
Vaistinės žvirbliarūtės žolėje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi tonizuojančiomis, sutraukiančiomis, kraujavimą stabdančiomis, uždegimus slopinančiomis, apetitą bei virškinimą gerinančiomis savybėmis. Dėl to žvirbliarūčių preparatai naudojami išoriniam bei vidiniam kraujavimui stabdyti, atsiradus aritmijai, sumažėjus skrandžio rūgštingumui, gimdos lygiesiems raumenims tonizuoti.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkama žvirbliarūčių žolė. Ji pjaunama birželio – rugsėjo mėnesiais augalui žydint. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje, kuri šildoma iki 45 laipsnių temperatūros. Išdžiuvusi žaliava pakuojama į dėžės ir laikoma sausoje, vėsioje vietoje. Naudoti tinka iki 1,5 metų.
Augale aptinkamos cheminės medžiagos
Žolėje:
- organinės rūgštys
- citrinų
- fumano
- gintaro
- glikolio
- obuolių
- alkaloidai
- fumarinas
- fumarilinas
- sinaktinas
- raugai
- vitaminai
- flavonoidai
- gleivės
- fenolkarboninės rūgštys
- chlorogeno
- kavos
- cholinas
Paplitimas
Vaistinė žvirbliarūtė Lietuvoje savaime paplitęs augalas. Dažnai aptinkamas derlingose dirvose, dirbamose dirvose, daržuose, šiukšlynuose.
Lietuvoje aptinkamos žvirbliarūčių rūšys.
Kiti faktai
- Gydomaisiais tikslais žvirbliarūtės preparatai naudojami veterinarijoje. Jos naudojamos arkliams sergantiems niežais.
- Paplitusi daržų piktžolė
Galerija
Naudotos literatūros sąrašas
- [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
- [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1