Žinginys, pelkinis (lot. Calla palustris L.)
Daugiametis žolinis augalas, auga drėgnose, pelėtose vietose. Visos augalo dalys, tarp jų ir neprinokusios uogos nuodingos, prinokusios tampa raudonos, gleivėtos. Literatūroje nurodoma, kad prinokusiomis uogomis minta kai kurie miško žvėrys (tikėtina, kad ne maistiniais tikslais, o dėl to kad atsikratytų žarnyno parazitų).
Kontraindikacijos. Apsinuodijimo požymiai.
Žinginyje esančios medžiagos smarkiai erzina gleivinę.
Šiuo augalu gali apsinuodyti gyvuliai. Tada jiems pasireiškia drebulys, neramumas, gyvūnas tankiai kvėpuoja, seilėjasi.
Galerija
-
- Pelkinio žinginio žiedas
-
- Pelkinio žinginio sąžalynas
-
- Noksta pelkinio žinginio uogos
-
- Pelkinis žinginys
-
- Pelkinio žinginio lapai
-
- Pelkinis žinginys baigia žydėti
-
- Pelkinio žinginio lapas
-
- Pelkinis žinginys baigia žydėti
-
- Pelkinis žinginys
-
- Pelkiniai žinginiai auga šalia vandens
Naudotos literatūros sąrašas
- [57] S. Gudanavičius, E. Penkauskienė. “Nuodingieji augalai” Vilnius: Mintis, 1967.
- [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 19 sausio, 2018