Vilkpupė, didžioji (lot. Hylotelephium maximum (L.) Holub)
Gausiais gelsvais žiedais pasipuošusias galvas ant smėlėto kalnelio kelia didieji šilokai. Čia darbuojasi būriai bičių, kurios neš nektarą atgal į avilį. Nors augalas neaprašomas kaip vaistinis, tačiau šaknys ir lapai gali būti valgomi, o pats augalas dekoratyvus ir tiks kaip gėlyno puošmena.
Liaudiškai šis šilokas kiškiabulve ir zikiabulve vadinamas, galbūt kažkada plačiau maistui buvo naudojamos jo stambios šaknys. Rašoma, kad lapai gali būti valgomi, juos prieš tai vandenyje pamirkius.
Patys augalai ištvermingi, auga ir žydi per pačius karščius smėlingoje dirvoje, ant šlaito, pušyne. Manau, labai tiktų auginti ir savame alpinariume, nes augalas nereiklus, žiedai gražiai gelsvi, lapai tarsi vaškuoti ir blizga, be to, pritraukia daug bičių. Verta paminėti, kad netinkamai prižiūrimas gali tapti piktžole, ypač jei dirvožemis smėlingesnis.
Galerija
-
- Žydi didžioji vilkpupė
-
- Dygsta didžioji vilkpupė
-
- Didžioji vilkpupė
-
- Didžiosios vilkpupės žiedas
-
- Didžiosios vilkpupės žiedas
-
- Didžioji vilkpupė
-
- Žydi didžioji vilkpupė
-
- Didžioji vilkpupė greitai žydės
-
- Didžiosios vilkpupės pumpurai
Naudotos literatūros sąrašas
- [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1