Vilkdalgis, geltonasis (lot. Iris pseudacorus L.)

Kontraindikacijos

Geltonojo vilkdalgio preparatai, netinkamai juos naudojant, gali sukelti alergines reakcijas, sudirginti burnos bei nosies gleivinę, gali atsirasti uždegimai.

Pasitaiko asmenų alergiškų vilkdalgiuose besikaupiančiam eteriniam aliejuj.

Vaistinės savybės

Geltonojo vilkdalgio vaistinėje žaliavoje yra medžiagų, kurios mažina gleivių sekreciją, dėl to jo preparatai naudojai kosėjant, sergant bronchitu.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai geltonieji vilkdalgiai įprastai auginami, natūraliose augimvietėse nekasami. Auginami vilkdalgiai kasami antrųjų metų rudenį, Iškasti šakniastiebiai nuvalomi ir nuplaunami šaltu vandeniu. Tuomet nuo jų nulupama žievė. Susmulkinta žaliava džiovinama ant sietų gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje šildomoje iki 40 laipsnių temperatūros. Paruošta žaliava pakuojama į maišus ir laikoma sausoje gerai vėdinamoje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Šakniastiebiuose:

• ksantonai
• krakmolas
• eterinis aliejus
  • ironas
• miristo rūgštis
• aromatiniai aldehidai
• riebali
• raugai
• mineralinės medžiagos
• organinės rūgštys
• seskviterpenai
• flavonoidai
  • izoflavonai:
    • irilonas
    • irisolonas
    • irigeninas
• triterpenai
• gleivės

Paplitimas

Lietuvoje geltonasis vilkdalgis – paplitęs savaime. Auga šlapiuose miškuose, prie vandens telkinių, pelkėse.

Lietuvoje auga daugiau vilkdalgių rūšių.

Kiti faktai

• Augalas dekoratyvus auginamas darželiuose, juo apželdinami plotai aikštėse, šalia vejų, kapinėse.
• Iš vilkdalgio išgaunamas eterinis aliejus yra malonaus kvapo, jis naudojamas nealkoholiniams gėrimams gaminti, kosmetikos pramonėje.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1