Putinas, paprastasis

lot. Viburnum opulus L.

83%

Raudonomis putino uogų kekėmis pasipuošia rudeninės pamiškės ir pagrioviai. Čia ir galime prisiskinti vaistinėmis savybėmis pasižyminčių uogų.

Putino žievė liaudyje dažniausiai naudojama moteriškiems negalavimams gydyti. Tuo tarpu putino uogų sultimis stiprinamas organizmas, gerinamas sutrikęs virškinimas, sirupu gydomas sausas kosulys bei širdies kraujagyslių ligos.

Kontraindikacijos

Nepilnai prinokę putino uogos lengvai nuodingos. Sunaudojus didesnį jų kiekį gali pasireikšti pykinimas bei viduriavimas.

Naudojimas liaudies medicinoje

Liaudis gydymui naudoja putino žievę, uogas bei lapus. Kiekviena augalo dalis naudojama skirtingiems negalavimams gydyti.

Putino žievė pasižymi sutraukiančiomis, atpalaiduojančiomis savybėmis. Ja dažniausiai gydomi moterų negalavimai: skausmingos mėnesinės, gimdos spazmai po gimdymo. Taip pat padeda esant astmai, hemorojui.

Putino uogų sultys naudojamos išsekusiam organizmui atgaivinti, esant vitaminų trūkumui. Paruoštą putino uogų ir medaus sirupą galima naudoti esant sausam kosuliui, skaudančiai gerklei nuraminti. Minima, kad uogų sirupas padeda sergant širdies kraujagyslių ligomis.

Putino lapai naudojami rečiau, tačiau žinomos jų šlapimo išsiskyrimą skatinančios savybės. Antpilas naudojamas viduriams laisvinti.

Rinkimas ir laikymas

Putino žievė renkama pavasarį lapams nespėjus išsiskleisti arba rudenį kol lapai dar neparudavę ir nepradėję kristi. Žievė apipjaunama aplink stiebą žiedais ir perpjaunama išilgai. Nulupus susmulkinama ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje apie 40 C temperatūroje.

Putino uogos renkamos tik gerai prinokę, pakastos pirmųjų šalnų. Kitu atveju būna karčios. Surinktos uogos naudojamos šviežios arba džiovinamos 60 – 80 oC temperatūroje. Sudžiuvę būna karstelėję, rūgščios, tamsiai raudonos spalvos.

Putino lapai renkami vasarą, ankstyvą rudenį, kol žali. Užpilams naudojami švieži.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai auga tik paprastasis putinas. Aptinkamas pakelėse, pamiškėse, pagrioviuose, šalia vandens telkinių, mėgsta šaltiniuotas vietas, tekantį vandenį. Kadangi augalas labai dekoratyvus visus metus, jis auginamas sodybose. Įvežtinių rūšių ir veislių išvaizda labai skiriasi nuo mums įprasto paprastojo putino žiedų, uogų, lapų ir paties krumo spalvomis ir formomis.

Auginimas

Atsparus šalčiui. Pakenčia pavėsį, mėgsta drėgna, humusingą priemolį. Geriau dera augdamas ne pavėsingoje vietoje.

Kiti naudojimo būdai

Putino uogos naudojamos konditerijoje ir kulinarijoje. Iš uogų gali būti veradmas kisielius, gaminami drebučiai, marmeladas, spaudžiamos sultys, gaminamas likeris ar vynas.

Nektaringumas

Augalas medingas. Iš 1 ha bitės prirenka apie 15 kg nektaro.

Asmeniniai pastebėjimai

  • 2017 09 29 Šiemet putino uogų derlius nemažas, ne tik daug užmegztų vaisių kekėje, bet ir nemažai kekių ant krūmo. Stebėti krūmai auga atviroje vietoje, aukšti medžiai šalia jų auga tik iš šiaurinės pusės.

Augalo morfologija

Krūmas, kartais medis, 2-4 m. aukščio. Jaunos šakelės šviesios spalvos, senos papilkėja. Žievė supleišėjusi. Gyvena iki 50 m.

Dauginimasis

Dauginasi: sėklomis bei šaknų atžalomis, sėklas platina paukščiai.

Žiedai

Žiedai: balsvi su rausvu ar žalsvu atspalviu, susitelkę sudėtinėje, skėtinės formos kekėje. Kraštiniai žiedai labai stabūs lyginant su vidiniais, belyčiai. Žydi gegužės-birželio mėnesį.

Žiedai
Žiedai
Žiedai

Vaisiai

Vaisiai: raudonos, apvalios, kartais elipsiškos, 7-12 mm skersmens, blizgančios, šiek tiek skaidrios, uogos su vienu plokščiu kauliuku viduje. Uoga sultinga, rūgšti, karstelėjusio skonio. Uogos prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, prinokusios nenukrenta ir kabo ant krūmo. Sėklos daigios 2 metus.

Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai

Lapai

Lapai: triskiaučiai ar penkiaskiaučiai, viršutinė dalis tamsiai žalia, plika, apatinė plaukuota, 5-10 cm ilgio ir 5-8 cm pločio, stambiai dantyti. Ant šakelių auga poromis vienas prieš kitą. Rudenį keičia spalvą – raudonuoja.

Lapai
Lapai
Lapai

Stiebas

Stiebai

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [15] Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. „Vaistingieji augalai”, Varpas, Kaunas, 1991, ISBN 5-89942-087-1
  • [10] Ivanovas Vladimiras. „Gydančioji žolelių galia: senovinių receptų knyga: kaip gydytis pačiam”, Asveja, Vilnius, 2000, ISBN 9955-464-01-1
  • [8] Gudžinskas Zigmantas. „Kur uogauti Lietuvoje”, Šviesa, Kaunas, 2008, ISBN 978-5-430-05318-8
  • [4] Butkus V., Červokas V., Jaskonis J., Urbonas V.. „Mažieji miško turtai”, Mokslas, Vilnius, 1987
  • [12] Jaskonis Juozas. „Augalai – mūsų gyvenimas”, Algimantas, Vilnius, 1996, ISBN 9986-509-24-6
  • [55] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora V”, Mokslas, Vilnius, 1976
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [35] Navasaitis Mindaugas. „Dendrologija”, Margi raštai, Vilnius, 2008, ISBN 9986-09-286-8
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-11-03 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24