Veronika, vaistinė (lot. Veronica officinalis L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis vaistinę veroniką taip pat vadino: elprusė, urvantėliai, varvenčiukai.

Kontraindikacijos

Vaistinės veronikos preparatų nerekomenduojama naudoti, jei sergama alerginėmis ligomis.

Vaistinės savybės

Vaistinės veronikos vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi galvos skausmą malšinančiomis, kraujavimą stabdančiomis savybėmis. Vaistinė veronikos preparatai naudojami sergant žarnyno ligomis, inkstų akmenlige, kamuojant žarnyno spazmams.

Išoriškai veronikos preparatai naudojami esant grybelinėms odos ligoms, išbėrimams, spuogams.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama vaistinės veronikos antžeminė dalis. Ji ruošiama augalams žydint, birželio-rugpjūčio mėnesiais. Surinkus džiovinama gerai vėdinamoje vietoje paskleidus plonu sluoksniu arba džiovykloje kaitinant iki 40 laipsnių temperatūros. Tinkamai paruošta žaliava malonaus kvapo ir kartaus skonio. Tolimesniam laikymui pakuojama į standžias dėžes, laikoma vėsioje ir sausoje vietoje, tinka naudoti iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Žolėje:

• saponinai
• raugai
• karčiosios medžiagos
• karotinoidai
• organinės rūgštys
• glikozidai:
  • aukubinas
  • veronicinas
• eterinis aliejus

Paplitimas

Lietuvoje vaistinė veronika – savaime paplitęs augalas, dažnas visoje respublikoje. Auga šlaituose, pamiškėse, krūmuose, šalia miško keliukų, aikštelėse.

Lietuvoje auga nemažai kitų veronikų rūšių.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1