Tvertikas, smalkinis (lot. Erysimum cheiranthoides L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis smalkinį tvertiką taip pat vadino: didašva, garstyčnikas.

Kontraindikacijos

Smalkiniame tvertike esama medžiagų, kurios stipriai veikai žmogaus organizmą. Tad naudojant netinkamai arba ilgą laiką gali pasireikšti širdies, virškinimo trakto, nervų sistemos veiklos sutrikimų.

Vaistinės savybės

Smalkinio tvertiko vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos kurios pasižymi širdies ritmą retinančiomis, centrinę nervų sistemą raminančiomis, periferines kraujagysles plečiančiomis savybėmis. Dėl to naudojamas esant širdies veiklos nepakankamumui, sutrikus širdies kraujotakai.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai, gegužės – birželio mėnesiais, renkama antžeminė augalo dalis. Augalui žydint, jo antžeminė dalis nupjaunama aukščiau nuo dirvos. Tuomet žaliava paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinama džiovykloje šildant iki 45 laipsnių temperatūros. Tinkamai išdžiovinta žaliava pakuojama į popierinius maišus ir laikoma sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Naudoti tinka iki 2 metų.

Kartais gydomaisiais tikslais spaudžiamos augalo sultys, kurios ruošiamos iš ką tik nupjautų žalių augalų.

Vaistinei žaliavai renkamos ir tvertiko sėklos. Surinkus laikomos sandarioje taroje. Vartoti tinka iki 5 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Žolėje:

  • cholinas
  • fosfatidai
  • pigmentai
  •  kardenolidai
    • erizimozidas
    • erziminas
    • kanesceinas
  • riebalų rūgštys
  • mineralinės medžiagos

Sėklose:

  • riebalinis aliejus

Paplitimas

Smalkinis tvertikas Lietuvoje paplitęs savaime. Auga šalia dirbamų laukų, pakelėse, pakrantėse, prie daržų.

Lietuvoje auga ir daugiau tvertiko rūšių.

Kiti faktai

  • Piktžolė

Susiję nuorodos

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 14 kovo, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai