Žiedai pavieniai stiebo viršūnėse, prieš pradedant žydėti ir peržydėjus nulinksta. Graižai 2 cm skersmens, geltonos spalvos. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais.
Šalpusniai vieni pirmųjų sveikina gamtą savo geltonais žiedais. Šie šlapias pievas ir pagriovius mėgstantys augalai padės sergant bronchitu, peršalus ar kosėjant. Nužydėję šalpusniai ima leisti didelius, švelniais plaukeliais apaugusius lapus, kurie žaliuoja visą vasarą.
Šalpusnio lapai pasižymi tokiomis pačiomis vaistinėmis savybėmis kaip žiedai. Esant galimybei rinktis rekomenduojama naudoti šalpusnių lapus, nes juose mažiau kenksmingos medžiagos nei žieduose.
Kontraindikacijos
Ankstyvojo šalpusnio preparatų negalima vartoti nėštumo metu ir žindant. Nepatartina vartoti sergant anemija, širdies ligomis.
Itin dideli kiekiai arba ilgas šalpusnio preparatų vartojimas gali sukelti kepenų susirgimus.
Naudojimas liaudies medicinoje
Liaudies medicina naudoja šalpusnio lapus ir žiedus. Iš jų paruošti preparatai mažina uždegimą, lengvina atsikosėjimą. Jais gydomas lėtinis bronchitas, kosulys ir užkimimas, plaučių uždegimas, raudonligė. Lapų kompresai naudojami esant mėlynėms ir sutinimams, sąnarių uždegimams, padeda tinstant kojoms, esant sklerodermos opų.
Švieži sumaigyti lapai dedami ant vočių, sumušimų, rožės ir kitų skausmingų kūno vietų. Liaudies medicina sausais susmulkintais lapais aprūkydavo ligonius, kuriuos kamuoja dusulys, pasireiškia pasunkėjęs kvėpavimas.
Rinkimas ir laikymas
Šalpusnių žiedai renkami kovo – balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę. Šalpusnių žiedai skinami su koteliais, džiovinti geriau džiovykloje, nes natūraliai džiūdami žiedai dar kurį laiką bręsta ir iš jų gali likti tik pūkai. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvi, be pūkų, kartoko skonio.
Šalpusnio lapai vaistams renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Stengiamasi skinti sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus, neskylėtus lapus. Surinktą žaliavą naudojama iš karto šviežia arba džiovinama. Džiovinti reikia 30–35°C temperatūroje. Iš surinktos šviežios žaliavos, išdžiovinus lieka tik penktadalis. Tinkamai paruošti lapai sausi, tačiau palietus nesubyra į miltus, žaliava pilkšva, lapų apačia šviesesnė ir padengta švelniais plaukeliais. Lapai kartoko skonio.
Paplitimas
Šis vaistinis augalas randamas visoje Lietuvoje. Geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvožemyje. Itin gerai auga drėgnesnėse vietose. Dažniausiai randamas laukuose, vandens telkinių pakrantėse, šalia griovių, pievose. Gali būti kultivuojamas ir auginamas dirbtiniu būdu. Kai kada gausiai užsiveisia žemdirbystei skirtuose laukuose ir būna naikinamas kaip piktžolė.
Kiti naudojimo būdai
Ankstyvojo šalpusnio lapai gali būti naudojami salotoms, kartu su kitais žalumynais dedami į sriubas bei troškinius. Maistui dažniau vartojamas Skandinavijoje.
Veikliosios medžiagos
Šalpusnių lapuose aptinkami: kartieji glikozidai, sitosterinas, organinės rūgštys, vitaminas C, polisacharidai, inulinas, dekstrinas.
Šalpusnių žieduose aptinkami: faradolis arnidiolis, taraksantinas, stigmasterinas, fitosterinas, n-heptakozanas, rauginės medžiagos.
