Tuopa, baltoji (lot. Populus alba L.)
Baltoji tuopa – greitai augantis, dekoratyvus iki 35 m aukščio užaugantis medis.
Laja plačiai išsikerojusi. Jauni ūgliai pasidengę plonais, švelniais, baltos spalvos plaukeliais.
Žievė žalsvai pilka, šviesi. Senuose medžiuose apatinėje kamieno dalyje patamsėja, sutrūkinėja.
Lapai šiek tiek skirtingos išvaizdos, priklausomai nuo to ar auga ant jaunų ūglių. Jaunų ūglių lapai beveik apvalūs, nežymiai skiautėti, neplaukuoti. Brandžių šakų lapai su 3-5 skiautėmis, apatinė lapo pusė plaukuota, balta. Lapkotis 2-3 kartus trumpesnis už lapo lakštą, plaukuotas, jo skerspjūvis apvalus.
Žiedai – skirtalyčiai žirginiai. Kuokeliniai 3-7 cm ilgio, su 8-10 kuokelių. Piesteliniai 10-12 cm ilgio, purka gelsvos spalvos. Žydi balandžio, kartais gegužės mėnesiais.
Dauginasi šaknų atžalomis.
Paplitimas
Lietuvoje baltoji tuopa – sulaukėjęs augalas. Savaime gerai plinta atžalomis. Dažnai auginamas parkuose. Didesnius sąžalynus sudaro upių salpose (per potvynius užliejamose salose).
Lietuvoje auga ir auginama daugiau tuopų.
Kiti faktai
- Atspari ilgiems potvyniams ir apsėmimui
- Atspari šalčiams ir šalnoms
- Naudojama šlaitams sustiprinti
- Augalas dekoratyvus, gražiau atrodo atviroje vietoje augantys, pavieniai medžiai.
- Baltosios tuopos mediena lengva. Naudojama celiuliozei gaminti.
Naudotos literatūros sąrašas
- [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
- [53] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora III“ Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961.