Nasturtė, didžioji

lot. Tropaeolum majus L.

Kiti pavadinimai: Misturcija, nasturka, nasturta, nasturtas, nasturtis, palepis, uzorėliai.

24%

Kontraindikacijos

Nasturčių preparatų nerekomenduojama naudoti ilgą laiką (pasirodo bėrimai), kai sergama lėtinėmis inkstų ligomis.

Pasitaiko nasturčių preparatams alergiškų žmonių.

Naudojimas liaudies medicinoje

Nasturčių preparatai pasižymi kraujagysles plečiančiomis, širdies raumens kraujotaką gerinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis. Taip pat jos naudotos sergant bronchine astma, šlapimo takų ligoms gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama nasturčių žolė ir sėklos. Žolė nupjovus dažnai naudojama šviežia. Kartais džiovinama. Tokiu atveju paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba šildomoje džiovykloje, kuri kaitinama iki 45 laipsnių temperatūros. Paruošta nasturtės žolės žaliava pilama į medžiaginius maišus ir laikoma sausoje bei vėsioje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.

Nasturčių vaisiai skinami jiems baigiant bręsti. Jie papilami gerai vėdinamoje vietoje. Kartais pasklaidoma, kad žaliava geriau džiūtų. Tinkamai paruošti vaisiai stipraus skonio, specifinio kvapo. Paruoša pilama į popierinius maišelius ir laikoma gerai vėdinamoje, sausoje vietoje. Vartoi tinka iki 2 metų.

Paplitimas

Didžioji nasturtė Lietuvoje savaime neauga, tačiau tai nuo seno mėgstamas darželių ir sodybų augalas sodintas panamėse, prie takelių, svyrančiose kompoziciojose. Be didžiosios nasturtės dar dažnai auginama mažoji nasturtė.

Kiti naudojimo būdai

Nasturčių vaisiai aštraus, pikantiško skonio. Dėl to yra būdų kaip juos marinuoti ir vėliau naudoti kaip kaparėlių pakaitalą. Tuomet naudojami dar ne visai subrendę vaisiai.

Nasturčių žiedai gana dažnai naudojami kaip dekoracija maisto serviravime.

Iš šviežių lapų gali būti ruošiami pikantiški priedai prie mėsos ar žuvies.

Švieži nasturčių lapai gali būti įmaišomi į salotas.

Veikliosios medžiagos

Tropeolinas, fitoncidai, raugai, askorbo rūštis, karotinoidai.

Kiti faktai

Augalas dekoratyvus, itin gražus ryškių žiedų ir lapų kontrastas. Išvesta veislių turinčių ryškiai raudonus žiedus, vijoklinius, lipančius stiebus.

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas”, Lututė, Kaunas, 2011, ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-11-01 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24