Šventadagis, kartusis (lot. Cnicus benedictus L.)

Kontraindikacijos

Didesni kiekiai šventadagio preparatų gali dirginti skrandžio gleivinę, nerekomenduojama naudoti esant skrandžio opai. Pasitaiko šventadagiui alergiškų asmenų (alergija astriniams).

Vaistinės savybės

Šventadagio vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos kurios pasižymi kai kurias bakterijas naikinančiomis, apetitą gerinančiomis, laktaciją skatinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis. Kartais šventadagis naudotas išoriškai opoms gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama antžeminė augalo dalis. Ji pjaunama liepos mėnesį, kai augalas ima žydėti. Surinkta antžeminė dalis paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinama šilodmoje džiovykloje iki 40 laipsnių temperatūroje. Paruošta šventadagio žaliava pakuojama į popierinius maišus, laikoma sauoje gerai vėdinamoje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Žolėje:

  • gleivės
  • eterinis aliejus
    • fenchonas
    • fenilpropanai
  • seskviterpeninių laktonų glikozidų
  • vitaminas PP
  • flavonoidai
  • karčiosios medžaigos
    • knicinas
  • lignanai
  • policetilenai

Naudojimas maistui

  • Šventadagis naudojamas gaminant likerius bei kitus gėrimus.

Paplitimas

Lietuvoje savaime neauga. Kartais auginamas botanikos soduose. Auginama vienintelė šventadagių rūšis. 

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: vasario 19, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai