Šunvyšnė, vaistinė (lot. Atropa belladonna L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis vaistinę šunvyšnę taip pat vadino: durnažolė, Rymo ropikės, skirpstuogė, velnio vyšnia, vilkvyšnė.

Kontraindikacijos

Augalas nuodingas. Juo gali apsinuodyti vaikai suvalgę tamsiai violetinių uogų.

Šunvyšnių preparatai nenaudojami sergant glaukoma, esant širdies aritmijai, padidėjus prostatai, esant nemigai ar neurozėms.

Didinant šunvyšnių preparatų dozes gali sutrikti centrinės nervų sistemos veikla, sausėti burnos gleivinė. Lašinant į akis gali pasireikšti jautrumas šviesai.

Apsinuodijimo požymiai

Ima stipriai plakti širdis, išsiplečia vyzdžiai, pakyla kūno temperatūra, prasideda haliucinacijos, sunkėja kvėpavimas.

Pirmoji pagalba apsinuodijus šunvyšnėmis

Kviečiama greitoji pagalba. Apsinuodijusiam duodama vidurius laisvinančių priemonių, plaunamas skrandis, girdoma aktyvinta anglis. Staigiai kylant temperatūrai, klojami vėsinamieji kompresai.

Vaistinės savybės

Šunvyšnės vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi spazmus atpalaiduojančiomis, skausmą malšinančiomis, liaukų sekreciją slopinančiomis, širdies susitraukimus dažninančiu poveikiu. Dėl to naudojama skrandžio rūgštingumui mažinti, sergant bronchu astma, Parkinsono liga, sulėtėjus širdies susitraukimams, gydant skrandžio opas.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai skinami šunvyšnių lapai arba kasamo jų šaknys.

Lapai skinami žydėjimo metu (birželį-liepą). Nuskynus jie džiovinami šildomoje džiovykloje, iki 40 laipsnių temperatūroje. Išdžiuvę pakuojami į maišus, laikomi sausoje ir vėsioje vietoje. Vartoti tinka iki 2 metų.

Šunvyšnių šaknys kasamos anksti pavasarį arba rudenį. Kaasant šaknis stengiamasi jų nesulaužyti, neperpjauti. Dirbama su pirštinėmis. Surinktos šaknys nuplaunamos po tekančiu vandeniu. Apdžiovinamos aukštesnėje – 50 laipsnių temperatūroje, o vėliau baigiama džiovinti sumažinus iki 40 laipsnių. Išdžiuvusi šaknys pakuojamos į popierinius maišus, laikomos sausoje ir vėsioje vietoje, tinka naudoti iki 2 metų.

Šunvyšnių lapai ir šaknys laikomi atskirai nuo kitų vaistinių žaliavų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Visose augalo dalyse:

• tropano alkaloidai
  • atropaminas
  • atropinas
  • baladoninas
  • hiosciaminas
  • skopolaminas

Lapuose ir šaknyse

• skopoletinas

Lapuose

• flavonoidai
• raugai
• organinės rūgštys
• mineralinės medžiagos

Paplitimas

Lietuvoje savaime neauga. Pasitaiko sulaukėjusių. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas.

Lietuvoje aptinkamos šunvyšnės.

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1