Kiauliauogė, juodoji

lot. Solanum nigrum L.

54%

Kontraindikacijos

Rasime įvairių nuomonių dėl šio augalo nuodingumo. Kai kur nurodoma, kad visame augale yra nuodingų medžiagų. Dažniausiai sutinkama dėl to, kad nuodingiausi nesunokę vaisiai, tad maistui naudojami tik visiškai prinokę, kai tampa juodos spalvos (kitų rūšių prinokę vaisiai būna oranžiniai, geltoni).

Naudojimas liaudies medicinoje

Kiauliauogėje besikaupiančios medžiagos pasižymi skausmą malšinančiu, atpalaiduojančiu, gerinančiu medžiagų apykaitą poveikiu. Išoriškai kiauliauogių preparatai naudoti sunkiai gyjančioms žaizdoms, nudegimams gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama antžeminė kiauliauogės dalis. Tuomet paskleidžiama gerai vėdinamoje vietoje, geriau džiovykloje, įšilusioje iki 40 laipsnių.

Paplitimas

Kiauliauogės Lietuvoje auga natūraliai, sutinkamos pamiškėse, pakrūmėse, mėgsta tiesioginį saulės apšvietimą. Kartais auginamos kaip vaistinis, dekoratyvinis ar maistinis augalas, dėl gana skanių vaisių. Tačiau nėra itin populiarus, dėl to, kad neprinokusios uogos – nuodingos. Ši rūšis priklauso Kiauliauogių genčiai, kartu su karklaviju, pomidorais, baklažanais, bulvėmis. Pastarosios Lietuvoje gana plačiai auginamos.

Kiti naudojimo būdai

Maistui naudojamos uogos, kurios yra saldaus, malonaus skonio, kai visiškai prinokusios. Jų dedam į pyragus, verdamos uogienės. Kai kuriose šalyse salotoms naudojami švieži kiauliauogės lapai.

Augalo morfologija

Žiedai

Žiedai
Žiedai
Žiedai

Vaisiai

Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai

Lapai

Lapai
Lapai

Stiebas

Stiebai

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-10-29 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24