Daugiametis žolinis, nuodingas augalas, bulvinių šeimos atstovas. Dažnai aptinkamas drėgnesnėse, pavėsingose vietose. Sunokina ryškiai raudonas uogas, kurių sudėtyje yra nuodingų alkaloidų. Liaudies medicina karklavijo preparatus naudojo išoriškai įvairioms odos ligoms gydyti.
Kontraindikacijos
Karklavijo preparatų nerekomenduojama naudoti besilaukiančioms moterims ir vaikams.
Naudojimas liaudies medicinoje
Kaip gydomoji priemonė naudojama iš jaunų karklavijo stiebų paruošta vaistinė žaliava. Ji taikoma atsikosėjimui lengvinti, pasižymi grybelius naikinančiomis, šlapimą ir prakaitavimą skatinančiomis, uždegimą slopinančiomis savybėmis. Liaudyje karklavijas naudotas žaizdoms, bronchitui, lėtinėms odos ligoms gydyti.
Rinkimas ir laikymas
Gydomiesiems tikslams renkami jauni karklavijo ūgliai. Jie susmulkinami ir džiovinami gerai vėdinamoje vietoje. Naudojimui paruošta žaliava būna saldžiai aštraus skonio. Tinka vartoti iki 2 metų.
Paplitimas
Lietuvoje karklavijas gana dažnas, aptinkamas drėgnose, pavėsingose vietose, prie vandens telkinių, pagrioviuose, alksnynuose.
Mūsų šalyje auga ir kiti šios genties augalai: pomidoras, baklažanas, juodoji kiauliauogė, valgomoji bulvė.
Kiti naudojimo būdai
Šiuolaikinė medicina karklaviją gana plačiai naudoja homeopatinių preparatų gamyboje. Jie taikomi tiems patiems negalavimams, kurie gydyti buvo ir liaudyje. Minimi vėžinių susirgimų gydymai homeopatinėmis karklavijo priemonėmis.
Be to, iš karklavijo gaminami homeopatiniai vaistai augalams.
Apsinuodijimo požymiai
Suvalgęs karklavijo uogų žmogus gali jaustis mieguistas, gali sutrikti širdies ritmas, išsiplėsti akių vyzdžiai, kartais pasireiškia pykinimas ar viduriavimas. Nurodoma, kad vaikams suvalgius kelias uogas agresyvus gydomųjų priemonių taikymas nebūtinas – apsinuodijimo simptomai paprastai išnyksta be žalos organizmui.
