Širdažolė, skėtinė (lot. Centaurium erythraea Rafn)

Sinonimai

Lietuvių liaudis skėtinę širdažolę taip pat vadino: centaurija, drugžolė, gumbažolė, šimtažiedė, širdies žolė, trūkažolė.

Kontraindikacijos

Skėtinės širdažolės preparatų nerekomenduojama naudoti esant opoms skrandyje bei dvylikapirštėje žarnoje. Naudojant dideliais kiekiais gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas.

Vaistinės savybės

Skėtinės širdažolės vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi skrandžio sulčių išsiskyrimą skatinančiu, apetitą gerinančiu, skrandžio rūgštingumą didinančiu poveikiu.

Liaudies medicina širdažolės preparatus naudojo sergant įvairiomis širdies ligomis, mažakraujyste, sutrikus virškinimui.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama širdažolių antžeminė dalis. Nupjovus ji paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Paruošta žaliava kartaus skonio, be jokio išskirtinio kvapo. Tolimesniam laikymui pakuojama į popierinius maišus, laikoma sausoje ir vėsioje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Antžeminėje dalyje:

  • askorbo rūgštis
  • gleivės
  • dervos
  • glikozidai
  • eterinis aliejus
  • alkaloidai
  • dažinės medžiagos
  • mineralinės medžiagos
  • flavonoidai
  • kartumynai

Paplitimas

Lietuvoje skėtinė širdažolė auga savaime. Paplitusi visoje respublikos teritorijoje, tačiau negausiai. Auga šlaituose, miško aikštelėse, pievose, pagrioviuose, molingose dirvose.

Be skėtinės širdažolės Lietuvoje auga ir kitos širdažolių rūšys.

Kiti faktai

  • Širdažolės – dekoratyvūs augalai
  • Lietuvoje skėtinė širdažolė įtraukta į „Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą“.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 13 vasario, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai