Kontraindikacijos
Garstyčių preparatų nerekomenduojama naudoti sergant tuberkulioze, esant inkstų uždegimui. Reikėtų vengti išoriškai naudoti garstyčias, jei išsiplėtusios odos kraujagyslės.
Naudojimas liaudies medicinoje
Garstyčiose besikaupiančios medžiagos pasižymi antiseptiniu poveikiu, veikia priešuždegimiškai, gydo grybelius, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai pjaunamos garstyčių viršūnės, kai ankštys pilnai subręsta – pakeičia spalvą į pilkšvai gelsvą.
Nupjautos viršūnės baigiamos džiovinti, tuomet kuliamos, sėklos išvalomos nuo priemaišų. Surinktos sėklos laikomos gerai vėdinamoje patalpoje, nesandariuose induose. Tinkami laikomos gali būti naudojamos iki 3 metų.
Paplitimas
Lietuvoje baltosios garstyčios auginamos ūkiuose. Pasitaiko sulaukėjusių. Be baltosios garstyčios dar galima sutikt dirvinį garstuką.
Kiti naudojimo būdai
Garstyčių sėklose aštraus skonio, tad iš jų ruošiami padažai mėsai ir žuviai. Sėklos dedamos marinuojant agurkus, pomidorus. Garstyčių grūdeliais barstomi rūkymui ruošiami mėsos ir žuvies gaminiai.
Veikliosios medžiagos
Garstyčių sėklose kaupiasi: aliejus, gleivės, baltymai, sinigrinas.
Kiti faktai
Baltosios garstyčios medingos, lankomos bičių.