Garstyčia, baltoji

lot. Sinapis alba L.

24%

Kontraindikacijos

Garstyčių preparatų nerekomenduojama naudoti sergant tuberkulioze, esant inkstų uždegimui. Reikėtų vengti išoriškai naudoti garstyčias, jei išsiplėtusios odos kraujagyslės.

Naudojimas liaudies medicinoje

Garstyčiose besikaupiančios medžiagos pasižymi antiseptiniu poveikiu, veikia priešuždegimiškai, gydo grybelius, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai pjaunamos garstyčių viršūnės, kai ankštys pilnai subręsta – pakeičia spalvą į pilkšvai gelsvą.

Nupjautos viršūnės baigiamos džiovinti, tuomet kuliamos, sėklos išvalomos nuo priemaišų. Surinktos sėklos laikomos gerai vėdinamoje patalpoje, nesandariuose induose. Tinkami laikomos gali būti naudojamos iki 3 metų.

Paplitimas

Lietuvoje baltosios garstyčios auginamos ūkiuose. Pasitaiko sulaukėjusių. Be baltosios garstyčios dar galima sutikt dirvinį garstuką.

Kiti naudojimo būdai

Garstyčių sėklose aštraus skonio, tad iš jų ruošiami padažai mėsai ir žuviai. Sėklos dedamos marinuojant agurkus, pomidorus. Garstyčių grūdeliais barstomi rūkymui ruošiami mėsos ir žuvies gaminiai.

Veikliosios medžiagos

Garstyčių sėklose kaupiasi: aliejus, gleivės, baltymai, sinigrinas.

Kiti faktai

Baltosios garstyčios medingos, lankomos bičių.

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas”, Lututė, Kaunas, 2011, ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-10-29 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24