Kontraindikacijos

Baikalinės kalpokės preparatų nerekomenduojama naudoti esant žemam kraujo spaudimui.

Naudojimas liaudies medicinoje

Baikalinės kalpokės vaistinėje žaliavoje randama veikliųjų medžiagų, pasižyminčių raminamuoju, uždegimą slopinančiu, širdies veiklą veikiančiu ir tonizuojančiu poveikiu. Šios savybės lemia, kad kalpokės preparatai naudojami nuo galvos skausmo, karščiavimo, nemigos, taip pat kai reikia lėtinti širdies ritmą.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama antžeminė kalpokės dalis (žolė) ir šaknys.

Kalpokės žolė pjaunama vasarą, augalui sulaukus apie trejų metų. Nupjauta žolė džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba džiovykloje, kurioje temperatūra neviršija 40 °C. Tinkamai išdžiovinta žolė supakuojama į maišus ir laikoma sausoje, vėdinamoje vietoje. Vartoti tinka iki 1 metų.

Šaknis rekomenduojama kasti apie šeštuosius augimo metus, kai jos būna gausiausios. Iškastos šaknys nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu. Stambesnės šaknys perpjaunamos išilgai, džiovinamos plonu sluoksniu vėdinamoje vietoje arba džiovykloje iki 50 °C. Išdžiuvusios šaknys būna kartoko, sutraukiančio skonio. Tinkamai paruošta šaknų žaliava pakuojama į maišus ir laikoma gerai vėdinamoje, sausoje vietoje. Vartoti galima iki 3 metų.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga. Dažniausiai auginama botanikos soduose bei gėlininkų mėgėjų kolekcijose.

Kiti naudojimo būdai

baikalinės kalpokės – dekoratyvios, dažnai auginamos želdiniams papuošti.

Veikliosios medžiagos

Raugai, eteriniai aliejai, dervos, kumarinai, karotinoidai, makro elementai, fenolkarboninės rūgštys, flavonoliai, apigeninas, baikaleinas, skutelerinas, liuteolinas.