Saulašarė, apskritalapė (lot. Drosera rotundifolia L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis apskritalapę saulašarę taip pat avdino: saulės ašarėlės, pempėžolė, raskrita, rasažolė, raskilas, vočiažolė.

Kontraindikacijos

Naudojant saulašarių preparatus ilgą laiką arba dideliais kiekiais gali būti jaučiamas liežuvio ir burnos gleivinės dirginimas, pasireikšti pykinimas ir vėmimas, kraujavimas iš nosies.

Taip pat saulašarės preparatų nerekomenduojama naudoti esant epilepsijai, kai sergama tuberkulioze.

Vaistinės savybės

Apskritalapės saulašarės preparatai pasižymi vidaus organų lygiuosius raumenis atpalaiduojančiomis, karštį mažinančiomis, šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis, bakterijas naikinančiomis savybėmis.

Dėl to saulašarių preparatai naudoti sergant laringitu, bronchitu, bronchine astma.

Liaudies medicina saulašarių preparatus naudojo išoriškai: gydė votis, strazdanas, karpas.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama saulašarių antžeminė dalis. Surinkus ji paskleidžiama plonensiu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje įšilusioje iki 45 laipsnių. Tinkamai išdžiovina vaistinė žaliava rūgštelėjusi, aitri, rausvos spalvos. Tolimesniam sandeliavimui pakuojama į popierinius maišus ir laikoma sausoje bei vėsioje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • antocianinai
  • mineralinės medžiagos
  • sacharidai
  • raugai
  • riebalai
  • naftochinono dariniai
    • drozeronas
    • plumbaginas
    • ramentonas
  • organinės rūgštys
    • citrinų
    • gintaro
    • obuolių
  • fenolkarboninės rūgštys
  • askorbo rūgštis

Paplitimas

Lietuvoje apskritalapės saulašarės auga savaime. Dažnai aptinkamos aukštapelkėse, šlapiuose miškuose, pievose, užliejamose vietose.

Be apskritalapės saulašarės Lietuvoje savaime auga ir daugiau saulašarių genties augalų.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: sausio 25, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai