Šantra, paprastoji (lot. Marrubium vulgare L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis paprastąją šantrą taip pat vadino: šanta, raukšlė.

Kontraindikacijos

Paprastosios šantros preparatų nerekomenduojama naudoti esant inkstų uždegimui, sergant skrandžio opa. Padauginus jos preparatų gali būti jaučiamas pykinimas, pasireikšti vėmimas.

Vaistinės savybės

Vaistinės šantros vaistinėje šaliavoje aupiasi medžiagos kurios pasižymi pilvo pūtimą slopinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis, raminančiomis, uždegimus slopinančiomis, tulžies išsiskyrimą skatinančiomis, apetitą gerinančiomis bei širdies darbą reguliuojančiomis savybėmis.

Liaudis išoriškai šantros preparatus naudojo opoms, žaizdoms gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai pjaunama antžeminė augalo dalis. Ji ruošiama augalams žydint birželio – liepos mėnesiais. Surinkus paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinama šildomoje džiovykloje iki 35 laipsnių temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava – silpnai kvepia, yra kartaus skonio. Laikoma sandariuose induose. Tinkamai laikoma gali būti naudojama iki 1,5 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Antžeminėje dalyje:

  • betainų junginiai
    • stachidrinas
    • kavos rūgštis
  • flavonoidiniai junginiai
    • apigeno glikozidai
    • liuteolinas
    • viteksinas
  • kartieji diterpenai
    • laktonas marubiinas
    • peregrinolis
    • vulgarolis
  • dervos
  • raugai
  • eterinis aliejus

Naudojimas maistui

Šantros aromatingo, kartaus skonio. Kartais naudojami kaip prieskoniai. Jos naudojamos likerių gamyboje.

Paplitimas

Lietuvoje paprastoji šantra savaime neauga. Dažniau auginama kaip aromatinis ir vaistinis augalas darželiuose, prie namų. Kartais iš ten sulaukėja išmestas į pakeles, šiukšlynus.

Lietuvoje augančios šantros.

Kiti faktai

  • Augalas medingas, noriai lankomas bičių.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: vasario 21, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai