Ricinmedis, paprastasis (lot. Ricinus communis L.)
Nuodingumas ir apsinuodijimo simptomai
Paprastojo ricinmedžio sėklos labai nuodingos. Jau nuo trijų sėklų pasireiškia ryškūs apsinuodijimo simptomai – vėmimas bei pykinimas. Suaugusiam žmogui apie 20 sėklų yra mirtina dozė.
Apsinuodijus ima smarkiai plakti širdis, pykina, vemiama, svaigsta ir skauda galvą, gali apsireikšti traukuliai, paralyžiuoti centrinę nervų sistemą.
Ką daryti apsinuodijus
Pajutus simptomus reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Ligoniui sukelti vėmimą, duoti gerti daug skysčių, karštos arbatos.
Kontraindikacijos
Gydomaisiais tikslais naudojamas ricinmedžio sėklų aliejus, kurio nerekomenduojama naudoti esant viduriavimui, bei nėščioms moterims, kurios jau antroje nėštumo pusėje (nėščia daugiau nei 4 mėnesiai).
Vaistinės savybės
Ricinmedžio sėklų aliejus naudojamas vidurių laisvinimui. Tai nėra tiesioginis šio aliejaus poveikis. Į žarnyną patekęs aliejus sukelia reakcijas, kurių metu susidaro medžiagos, kurios dirgina žarnyno sieneles ir sukelia viduriavimą.
Ricinmedžio aliejus naudojamas išoriškai slenkant plaukams.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkamos ricinmedžio sėklos, kurios įprastai subręsta rugsėjo mėnesį. Tuomet jos iškuliamos, išvalomos ir perduodamos aliejuj gaminti. Iš ilgiau palaikytų sėklų spaudžiant aliejų jis būna kartus.
Augale aptinkamos cheminės medžiagos
Sėklose
- riebalinis aliejus
- neazotinės medžiagos
- organinės rūgštys
- stearinas
- lipazė
- baltymai
- ricinas
Paplitimas
Lietuvoje savaime neauga. Retais atvejais sulaukėja.
Mūsų šalyje auginamas kaip dekoratyvinis augalas botanikos soduose, mėgėjų želdynuose. Auginama vienintelė rūšis – paprastasis ricinmedis.
Kiti faktai
- Augalas dekoratyvus, yra išvesta įvairių veislių skirtingos spalvos vaisių dėžutėmis, raudonais lapais.
Galerija
Naudotos literatūros sąrašas
- [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1