Žiedai žalsvai rausvi, išsidėstę svyrančiose kekėse. Kekės retos, plaukuotos, priklausomai nuo veislės kekės ilgis skiriasi.
Juodasis serbentas brandina saldžiarūgštes, vitaminingas ir kvapnias uogas, kurias mielai valgome šviežias, naudojame uogienių, džemų ar kepinių įdarų gamybai.
Liaudies medicinoje serbentas žinomas dėl organizmą stiprinančių, šlapimą varančių, inkstų bei šlapimo sistemos ligas gydančių savybių. Esant tokiems negalavimams naudojamos ne tik serbentų uogos, bet ir jų lapai bei pumpurai.
Kontraindikacijos
Juodųjų serbentų uogų nerekomenduojama naudoti vyresniems žmonėms, jei padidėjęs kraujo krešumas.
Naudojimas liaudies medicinoje
Serbentuose esančios medžiagos skatina skysčių iš organizmo šalinimą, slopina uždegimus, gali būti naudojami sergant inkstų bei šlapimtakių uždegimais. Uogose bei pumpuruose nemažai vitamino C, tad juos galima vartoti nusilpus organizmui, esant avitaminozei. Liaudis lapų preparatus naudojo peršalus, sergant inkstų akmenlige.
Patekę į žarnyną stambūs juodųjų serbentų uogų kauliukai ir standžios odelės gerina jo peristaltiką.
Rinkimas ir laikymas
Geriausiomis vaistinėmis savybėmis, kvapnumu bei aromatingumu pasižymi laukiniai juodieji serbentai. Tačiau jų rasti nėra taip lengva, tad dažniausiai vaistinei žaliavai renkamos sukultūrintų juodųjų serbentų lapai, vaisiai bei pumpurai.
Surinktos prinokusios serbentų uogos gali būti džiovinamos iki 60°C temperatūroje džiovyklose. Išdžiuvusios uogos palengvėja apie 5 kartus, būna saldžiarūgštės, juodos, raukšlėtos. Sausoje vėsioje vietoje tinka laikyti 1 metus.
Sveiki, ligų bei kenkėjų neapgadinti, žali serbentų lapai skinami po kelis nuo šakelių. Tuomet džiovinami nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje. Lapams išdžiuvus jie palengvėja apie 3 kartus, tačiau turi išlaikyti savo formą ir nebyrėti tarp pirštų į miltelius. Lapai turi išlikti žali ir kvapnūs. Taip paruošta žaliava vėsioje vietoje gali būti laikomi metus.
Serbentų pumpurai gali būti renkami nuo retinimo ar genėjimo metu nupjautų šakelių. Nuskinti pumpurai džiovinami neaukštoje, iki 20°C laipsnių temperatūroje.
Paplitimas
Lietuvoje juodasis serbentas savaime neauga, galime aptikti 3 natūraliai augančius serbentų gentainius.
Kiti naudojimo būdai
Serbentų lapai dedami į raugiamų bei marinuojamų agurkų, pomidorų, net kopūstų sudėtį.
Uogos labai plačiai naudojamos konditerijos bei alkoholinių gėrimų pramonėje. Iš uogų gaminami džemai, uogienės, kompotai, drebučiai, įdarai, pertepimai, sultys, vynas bei likeris.
Uogas naudinga šaldyti, tokiu būdu beveik neprarandami vitaminai.
Veikliosios medžiagos
Lapuose: eterinis aliejus, d-pinenas, alkoholiai, fenoliai, kariofilenas, sabinenas, vitaminai, mineralinės medžiagos, organinės rūgštys, raugai.
Uogose: sacharidai, pektinai, raugai, antocianinai, folio rūgštis, organinės rūgštys, citrinų, fosforo, obuolių, salicilo, vyno, vitaminai (B1, B2, C, E, K, P, PP), karotinas, mineralinės medžiagos (fosforas, geležis, kalis, kalcis, magnis).
Kiti faktai
Serbentai pradžioje buvo auginami kaip vaistiniai krūmai, tik vėliau juos imta auginti dėl uogų.
Serbentų krūmai gyvena 40-50 metų, tačiau geriausiai dera iki 25 metų, vėliau uogų kiekis ir kokybė ženkliai prastėja.
Juodųjų serbentų uogos labiau tinka jaunesniems žmonėms. Tuo tarpu vyresniesiems labiau tiktų valgyti raudonuosius ir geltonuosius serbentus, nes juose nėra kraują tirštinančių medžiagų.
