Raugerškis, paprastasis (lot. Berberis vulgaris L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis paprastąjį raugerškį taip pat vadino: amaras, bumborastas, dygulmedis, gargždietis.

Kontraindikacijos

Paprastojo raugerškio preparatų nerekomenduojama naudoti nėščioms moterims, kai kraujuojama menopauzės metu, kai padidėjęs kraujo krešėjimas.

Vaistinės savybės

Paprastojo raugerškio preparatai pasižymi uždegimus slopinančiomis, kraujavimą stabdančiomis, spazmus atpalaiduojančiomis, šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, kraujagyslių sieneles stiprinančiomis savybėmis.

Dėl to raugerškio preparatai naudoti viduriuojant, sergant lėtinėmis skandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis, pogimdyminiam kraujavimui stabdyti.

Raugerškių vaisiai pasižymi troškulio jausmą malšinančiu, apetitą žadinančiu bei žarnyno peristaltiką gerinančiu poveikiais.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami paprastojo raugerškio vaisia, skinami lapai bei kasamos šaknys. Karatais lupama žievė.

Raugerškio lapai skinami kai augalas baigia žydėti (liepos mėnesį). Tuomet jie paskleidžiami ir džiovinami gerai vėdinamoje vietoje. Išdžiuvę lapai būna rūgštoko skonio. Jie pakuojami į popierinius maišus ir laikomi sausoje bei gerai vėdinamoje vietoje. Tinka vartoti iki 1 metų.

Vaisiai skinami kai visiškai prinoksta (rugpjūčio  – rugsėjo mėnesiais). Pirmiausia jie apdžiovinami aukštoje, iki 90 laipsnių temperatūroje, o vėliau baigiami džiovinti džiovykloje šildomoje iki 40 laipsnių. Išdžiovinti raugerškio vaisiai pilami į popierinius maišus ir laikomi sausoje bei vėsioje vietoje. Tinka vartoti iki 1 metų.

Raugerškio šaknis rekomenduojama kasti vėliau rudenį, kai augalas numeta lapus. Tuomet atkasus išraunama dalis šaknų. Jos nuplaunamos ir susmulkinamos mažesniais gabalėliais, jei reikia perskeliamos išilgai. Džiovinamos šildomoje džiovykloje įšilusioje iki 40 temperatūros. Išdžiuvusi žaliava laikoma popieriniuose maišuose arba dėžėse, gerai vėdinamoje vėsioje vietoje. Tinka vartoti tiki 3 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Visame augale

  • izochinolino alkaloidai
    • berberinas
    • jatrorizinas
    • berberubinas
    • berbaminas
    • palmitinas

Vaisiuose

  • sacharidai
  • mneralinės medžiagos
  • raugai
  • organinės rūgštys
    • obolių
    • vyno
    • citrinų
  • pektinai
  • Vitaminas C
  • flavonoidai
  • karotinoidai

Šaknyse bei lapuose

  • raugai
  • polifenoliai
  • vitaminai E ir C
  • eterinis aliejus
  • karotinoidai

Naudojimas maistui

Maistui kartais naudojami raugerškio lapai, kurie pavasarį dedami į salotas, suteikia rūgštų skonį.

Vaisiai plačiai naudojami konditerijoje, kulinarijoje bei alkoholio pramonėje. Iš jų ruošiamo kompotai, uogienės, drebučiai, džemai, sirupai, užpiltinės, jie sūdomi bei marinuojami. Vėliau iš sūdytų ar marinuotų raugerškių vaisių gali būti ruošiami padažai mėsos patiekalams.

Paplitimas

Lietuvoje paprastasis raugerškis auga savaime. Paplitęs ne visoje Lietuvos teritorijoje. Dažniau aptinkamas Kauno bei Vilniaus apylinkėse, kitur apyretis. Šiaurės Lietuvoje dalyje neauga.

Dažniausiai paprastąjį raugerškį sutiksime augantį pamiškėje, šlaituose, krūmynuose, kartais vandens telkinių pakrantėse.

Be paprastojo raugerškio karatais auginamos kelios kitos raugerškių rūšys. Yra išveista nemažai dekoratyvinių veislių.

Kiti faktai

  • Daug raugerškių buvo išnaikinta dėl to kad juose gyvena pasėlius naikinantis grybas.
  • Augalas medingas, bitės iš hektaro raugerškyno prirenka 200 kg nektaro.
  • Raugerškio vaisiai ir šaknys naudojami dažymui. Vaisiai rausvai dažo popierių bei siūlus. Iš šaknų gaminami geltonos spalvos dažai, dažoma oda.
  • Kai kurios raugerškio rūšys ir veislės yra labai dekoratyvios dėl to auginamos botanikos soduose, mėgėjų kolekcijose.

Asmeniniai pastebėjimai

2017.08.05 Vienintelį kartą į raugerškius atkreipiau dėmesį eidamas Šventosios pakrante ties Anykščiais. Daugiau jų sutikti neteko. Gaila tuo metu neturėjau foto aparato.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: sausio 16, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai