Pavasarinę raktažolę galime sutikti žydinčia miško pievose ar šlaituose balandžio-gegužės mėnesiais. Tai dažniausiai apie 15 cm aukščio augalas mėsingais lapais, kurie iš apačios pasidengę smulkiais plaukeliais. Žiedai susitelkę į skėtišką kekę kurioje dažniausiai 5-20 žiedų.
Kontraindikacijos
Raktažolėse esantys eteriniai aliejai gali sukelti alergiją, tokiems žmonėmis gali pasirodyti odos išbėrimai. Nerekomenduojama naudoti nėščioms moterims, taip pat kartu su kraują skystinančiais vaistais.
Naudojimas liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje raktažolių preparatai naudojami plačiam spektrui negalavimų gydyti: esant migrenai, peršalus, norint palengvinti atsikosėjimą, skatinant šlapimo išsiskyrimą.
Rinkimas ir laikymas
Pavasarinė raktažolė įtraukta į apribotų ir draudžiamų rinkti augalų sąrašą, tad norint rinkti didesniais kiekiais nei asmeniniam naudojimui, reikalinga gauti leidimą.
Vaistinei žaliavai pavasarį, augalui pradedant žydėti, renkami žiedai ir lapai. Jie džiovinami ne aukštesnėje nei 40°C temperatūroje.
Anksti pavasarį arba rudenį gali būti kasamos raktažolių šaknys, kurios nuvalytos ir nuplautos džiovinamos iki 50°C temperatūroje.
Paplitimas
Apyretis, bet aptinkamas visoje Lietuvoje išskyrus šiaurinę dalį. Pastaruoju metu populiacija sumažėjusi, manoma, kad dėl nykstančių tinkamų augimviečių. Literatūroje galima rasti kiek prieštaringos informacijos apie mėgstamą dirvožemį. Kai kur tinkamiausiais raktažolėms augti laikomi humusingi, lengvi dirvožemiai, tuo tarpu minimas ir priemolis.
Išvesta daug dekoratyvinių raktažolių rūšių, kurias sutiksime gėlynuose ir kaip kambarinius augalus.
Kiti naudojimo būdai
Pavasarį jauni lapai naudojami švieži salotoms. Kai kuriose šalyse konservuojami žiedlapiai, kurie vėliau naudojami maisto papuošimui.
