Kontraindikacijos
Nenurodoma.
Naudojimas liaudies medicinoje
Krūminės sidabražolės vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos kurios pasižymi sutraukiančiu, mikrobus naikinančiu, organizmą aktyvinančiu, bei atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu. Žinomos tulžies išsiskyrimą bei prakaitavimą skatinančios savybės.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkami krūminių sidabražolių žiedai ir lapai. Jie skinami nuo bent jau 4 metus augusių, gausiai žydinčių krūmų. Nuskinti žiedai ar augalo viršūnės paskleidžiamos plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinama šildomoje džiovykloje įšilusioje iki 45 laipsnių. Paruošta žaliava laikoma sandariuose induose, tinka naudoti iki 1 metų.
Paplitimas
Lietuvoje krūminė sidabražolė savaime neauga, auginama parkuose, mėgėjų želdynuose. Išvesta įvairių dekoratyvinių veislių.
Be krūminės sidabražolės Lietuvoje auginama ir gali augti nemažai (>20) kitų sidabražolių rūšių.
Veikliosios medžiagos
Žieduose ir lapuose: flavonoidai, fenolkarboninės rūgštys, kavos, ferulo, sinapo, elago, kumaro, chlorogeno, raugai, chlorofilai, karotinoidai, vitaminas C.
Kiti faktai
Augalas dekoratyvus, pakenčia karpymą, užterštą orą. Tad tinka gyvatvorių formavimui, auginimui miestuose, šalia gamyklų.
Krūminė sidabražole – medingas augalas.