Paplitimas
Natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje natūraliai neauga, introdukuota. Auginama kai kuriuose parkuose. Identifikacija Genties rūšys savaime kryžminasi dėl to kai kuriais atvejais sudėtinga identifikuoti tikslią rūšį. Rūšys daugiausia skiriamos pagal lapų morfologiją. Dažniau painiojama su juodaja tuopa, nuo jos skiriasi blakstienėlėmis lapo pakraščiuose. Literatūroje minimos didžiosios tuopos smulkiosios rūšys.
Kiti faktai
Rūšis atspari šalnoms, gerai auga, naudota celiuliozei gaminti.
Morfologija
Didžioji tuopa – iki 45m aukščio užaugantis medis. Laja plati, skėstomis šakomis, kartais glausta. Kamieno žievė būna giliai suaižėjusi. Jaunų ūglių žievė rausvos ar gelsvos spalvos. Lapų forma, priklausomai kurioje vietoje jie auga, skiriasi. Augantys ant vešlesnių ūglių būna trikampiškos formos, o vešintys ant trumpų šakelių primena rombo formą. Jaunų lapų pakraščiuose auga smulkios blakstienėlės. Lapo lakštas odiškas, blizgantis. Lapkotis plonas, plaukuotas. Žiedai dvinamiai, susitelkia žirginiuose. Dažniausiai žydi besiskleidžiant lapams arba anksčiau. Žiedai apdulkinami vėjo. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Žirginiai iki 20 cm ilgio. Vaisius – dėžutė su daug smulkių sėklų. Jos su skristukais, dėl to išnešiojamos vėjo. Greitai tampa nedaigios. Dauginasi sėklomis, gyvašakėmis.