Moliūgas, paprastasis (lot. Cucurbita pepo L.)

Moliūgo nesutiksime augančio pagriovyje ar miške, Lietuvoje jis auginamas soduose ir daržuose, mėgsta saulėtą vietą ir trąšią dirvą. Iš moliūgo minkštimo gaminamos sriubos, saldūs patiekalai, jis valgomas šviežias.

Moliūgas pasižymi gydančiomis savybėmis. Sėklos naudojamos apvaliosioms žarnyno kirmėlėms varyti, esant prostatos problemoms. Minkštimas gerina žarnyno veiklą, varo šlapimą, iš minkštimo pagamintas nuoviras pasižymi raminančiomis savybėmis.

Vaistinės savybės

Moliūgo sėklos naudojamos askaridėms, kaspinuočiams iš organizmo varyti, taip pat esant skausmingam šlapinimuisi, prostatos sutrikimams. Vaistinėmis savybėmis pasižymi ir moliūgo minkštimas. Jis gerina žarnyno motoriką, skatina skysčių ir druskų išsiskyrimą, pasižymi vidurius laisvinančiomis savybėmis. Moliūgo nuoviras veikia raminamai, padeda esant nemigai.

Rinkimas ir laikymas

Rudenį, kai moliūgo lapai ima nykti, galima nupjauti vaisius (būtinai paliekant trumpą kotelį) ir leisti jiems porą mėnesių baigti nokti patalpoje. Po to, jei norima išimti sėklas, molūgai perpjaunami,  sėklos išimamos ir perplaunamos vandeniu, džiovinama 30-35 ^oC temperatūroje gerai vėdinamoje patalpoje paskleidus plonu sluoksniu. Tinkamai paruoštos sėklos baltos ar gelsvos, sėklos branduolys baltas arba gelsvas su žaliu apvalkalėliu, malonaus skonio. Tinka vartoti iki 2 metų.

Nepažeisti moliūgai vėlesniam naudojimui laikomi vėsioje vietoje, perpjovus rekomenduojama greitai sunaudoti, nes ima gesti.

Paplitimas Lietuvoje

Savaime neauga, daržininkų auginamos įvairios rūšys, kurios skiriasi vaisiaus forma, spalva ir dydžiu (gali siekti ir daugiau nei 100 kg).

Auginimas

Mėgsta trąšią dirvą, saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą, sodinami 1-1,5 m atstumu vieni nuo kitų. Prieš sėjimą galima patikrinti sėklų kokybę jas supilant į 3-5 proc. druskos tirpalą, ant indo dugno nuskendusios sėklos yra tinkamos sėjimui.

Tam, kad moliūgai užaugtų greičiau ir didesni vienam augalui paliekami 3 moliūgo vaisiai. Taip pat rekomenduojama vaisiams šiek tiek paaugus pritrumpinti stiebus, juos nukerpant už 6 lapo. Kad moliūgai užaugtų gražesni juo kelis kartus galima apversti nepersukant virkšties. Taip pat esant drėgniems metams galima padėti lenteles po moliūgu, kad nepradėtų pūti.

Kiti naudojimo būdai

Moliūgo sėklos naudojamos įvairiems kepiniams pagardinti bei papuošti. Iš minkštimo gaminamos sriubos, kepami pyragai, blynai, verdami kompotai, tyrės, gaminami troškiniai, taip pat moliūgas valgomas šviežias.

Įdomus moliūgo panaudojimo būdas – troškinys gamintas išskobtame moliūge. Taip pat yra žinoma moliūgo pyrago, kepamo išskobtame moliūge receptų.

Iš moliūgų, dėl jų kietos žievės, buvo gaminami indai.

Veikliosios medžiagos

Moliūgo minkštime kaupiasi vitaminai (A, K), magnis. Sėklose – magnis, manganas, geležis.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas:

• [2] Z. Bandzaitienė , D. Budriūnienė , Z. Butkienė, „Vaistinių augalų auginimas“ Vilnius: Mokslas, 1983.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [a1] Joel Weber, Mike Zimmerman. „The Men’s Health Big Book of Food & Nutrition: Your completely delicious guide to eating well, looking great, and staying lean for life!“ New York: Rodale, 2011. ISBN-13: 978-1-60529-310-3
• [85] Ruzgienė Rima, Mackevičius Algirdas. „Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas“ Vilnius:  Eugrimas, 2010. ISBN 978-9955-790-88-4
• [15] Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991. ISBN 5-89942-087-1
• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1