Kontraindikacijos
Pasitaiko asmenų alergiškų mėtų genties augalams.
Naudojimas liaudies medicinoje
Miškinės mėtos preparatai pasižymi raminančiu, virškinimą gerinančiu, priešgrybeliniu, spazmus slopinančiu poveikiais.
Tai vienas iš augalų, kurių arbatą galima gerti dažnai, nesulaukiat pašalinio poveikio.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai pjaunama mėtų žolė. Ji renkama augalams pradėjus žydėti. Surinkta žaliava paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje kuri šildoma daugiausia iki 35°C temperatūros. Mėtoms sudžiuvus, atskiriami lapeliai. Jie laikomi popieriniuose maišeliuose. Tinkamai paruoštą miškinių mėtų vaistinę žaliavą galima naudoti iki 2 metų.
Paplitimas
Lietuvoje Miškinė mėta auga natūraliai, tačiau įrašyta į LRK. Dėl to natūraliose augimvietėse rinkti draudžiama. Dažniausiai aptinkama auganti pakrantėse, šalia pelkių, drėgnose pievose. Vaistinei žaliavai ruošti auginama dauginant šakniastiebiais.
Be miškinės mėtos Lietuvoje dar sutiksime nemažai kitų mėtų rūšių. Išvesta dekoratyvių mėtų hibridų ir veislių. Kartais auginamos kaip darželio puošmena.
Kiti naudojimo būdai
Mėtų arbata žinoma daugeliui, ja aromatizuojami gėrimai, sirupai, uogienės, kompotai, giros. Rečiau naudojamas kaip prieskonis mėsos patiekalams. Tinka sūriams, varškės patiekalams paskaninti. Verdami virtinukai su varške ir mėtomis.
Veikliosios medžiagos
Ursolo rūgštis, mineralinės medžiagos, eterinis aliejus (karvakrolis, mentonas, mentolis, dominuoja pulegonas).
Kiti faktai
Augalai dekoratyvūs, gana lengvai dauginasi vegetatyviniu būdu. Mėtos medingos, dėl to gausiai lankomos bičių.