Kontraindikacijos
Šalutinis poveikis, naudojant vaistines melisas, nepastebėtas.
Naudojimas liaudies medicinoje
Melisos geriausiai žinomos dėl raminančių, virškinimą gerinančių savybių, dėl to naudotos esant nerimui, dirglumui, nemigai, kai pučia pilvą. Išoriškai melisos preparatai naudoti sąnarių ligoms, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkama melisų žolė, kuri pjaunama prieš žydėjimą. Per metus galima nuimti du žolės derlius. Žolė pjaunama sausą saulėta dieną, tuomet džiovinama gerai vėdinamoje vietoje pavėsyje arba džiovykloje įšilusioje iki 40 laipsnių. Džiovinimo metu žolė lengvai vartoma, žaliava nesuspaudžiama, nes tokiu atveju juoduoja. Tinkamai paruošta būna malonaus kvapo, šiek tiek primenančio citrinas, sutraukiančio skonio. Tinka naudoti iki 1 metų.
Paplitimas
Lietuvoje natūraliai neauga, tačiau dažnai auginamas prie namų, darželiuose.
Kiti naudojimo būdai
Vaistinė melisa naudojama šviežia salotoms pagardinti. Dažniau naudojami sausi lapai įvairiausiems patiekalams gardinti: sriuboms, troškiniams, žuviai, mėsai. Melisa suteikia malonų aromatą kompotams, gėrimams, naudojama marinuojant.
Veikliosios medžiagos
Citralis, citroneolis, linolis, geranolis, raugai, askorbo rūgštis, kavos rūgštis, ursolio rūgštis, saponinai, mineralai, gleivės.
Nektaringumas
Melisa – medingas augalas, iš jo bitės prirenka nemažai nektaro (150-200 kg/ha).
Kiti faktai
Augalas dekoratyvus, malonaus kvapo, dėl to auginamas prie namų, aromatinių augalų darželiuose.