Medetka, vaistinė (lot. Calendula officinalis L.)
Medetkos natūralioje pievoje nesutiksime. Dažniau tai darželių gėle, kuri nuo seno naudota įvairiausiems negalavimams gydyti. Itin vertinamos medetkų antiseptinės, daržo kenkėjus atbaidančios savybės.
Sinonimai
Liaudyje vaistinė medetka dar vadinama: madatka, nadatkas, nagatka, nagetka, nedetka, nodatkas, noktelės, nuodatka
Morfologija
Vaistinė medetka – vienmetis, 20-60 cm aukščio žolinis augalas.
Šaknis liemeninė, šakota.
Stiebas apaugęs plaukeliais, status, šakotas.
Lapai lygiakraščiai, pražanginiai, lacentiški, beveik bekočiai. Augalo apačioje – kastuviškos formos. Lapo paviršius apaugęs plaukeliais.
Graižai 3-5 cm pločio. Kraštiniai žiedai liežuviški, oranžiniai, karatis geltoni, išsidėstę 1-15 eilių. Pasitaiko graižų tik su liežuviškais žiedais. Vidurinieji žiedai vamzdiški, geltonos, kartais juodos spalvos, jie vaisių nesubrandina. Žydėti pradeda birželį ir žydi iki pat rudens pabaigos.
Vaisiai gelsvi, pilki, lenkti su dygliukais. Artėjant į vidurį labiau susirietę, smulkesni, apvalios formos. Pirmieji vaisiai subręsta liepos mėnesį. Sėklos daigios 3-4 metus.
Dauginasi sėklomis.
Kontraindikacijos
Medetkų preparatų nepatartina naudoti nėštumo metu, esant žemam kraujo spaudimui, bei vitamino A alergijoms.
Vaistinės savybės
Medetkos žiedai pasižymi antiseptinėmis, centrinę nervų sistemą raminančiomis, uždegimus slopinančiomis savybėmis, padeda gydyti žaizdas, opas, nudegimus, nušalimus. Medetkų užpilu skalaujama gerklė sergant gerklų ligomis, stomatitu, esant smulkių žaizdelių gleivinėje.
Dėl antiseptinių savybių medetkų preparatai naudojami ginekologijoje, esant gimdos kaklelio erozijai.
Liaudis medetkų preparatus naudojo sergant kepenų ligomis, prakaito išsiskyrimui skatinti, galvos svaigimui malšinti, mėnesinėms paskatinti.
Rinkimas ir paruošimas laikymui
Medetkos žiedai skinami visą augalo žydėjimo laiką. Surinkti žiedai nedelsiant džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje pavėsyje arba džiovykloje ne aukštesnėje nei 40 o C temperatūroje. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvai oranžiniai, sūriai kartoko skonio, silpno kvapo. Laikomi sandariuose induose tinka vartoti 1 metus.
Auginimas
Dauginamos sėklomis, mėgsta drėgną, neutralią arba silpnai rūgščią dirvą. Priemolį arba priesmėlį. Geriausiai augą saulėtoje vietoje.
Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje natūraliai neauga, plačiai auginamos kaip vaistinis, dekoratyvinis augalas, kartais sulaukėja.
Kiti naudojimo būdai
- Iš medetkų žiedų gaminami geltoni dažai.
- Tai dekoratyvus augalas sodinamas miestų želdiniuose, darželiuose. Norint, kad gausiai žydėtų – skabomi žiedai.
- Medetkos naudojamos kaip aromatinis prieskonis.
- Ruošiamos aromatinės vonios kurios naudojamos medetkos.
Veikliosios medžiagos
- Eterinis aliejus kuriame:
- Mentonas
- Izomentonas
- Gama-terpinenas
- Kariofilenas
- Karvonas
- Flavanoliai glikozidai:
- Izoramnetinas
- Kvercetino dariniai
- Saponinai
- Karotinoidai:
- Likopinas
- Karotinas
- Rubiksantinas
- Gleivės
- Fenolkarboninės rūgštys
- Karčiosios medžiagos
- Polisacharidai
- Dervos
- Raugai
Galerija
Naudotos literatūros sąrašas
- [3] Brusokas Kęstutis, Minius Valdas. “Šeimos daktaras” Vilnius: Avicena, 1994. ISBN 9986-437-16-4
- [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
- [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
- [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
jos pačios prisisėja ir išretinus anksčiau žydi už pasėtas,skinu graižus,džiovinu.Gražiausias palieku žydėt.