Kontraindikacijos
Nerekomenduojama vaistinio bijūno preparatų naudoti sergant skrandžio ir žarnyno uždegimu.
Naudojimas liaudies medicinoje
Vaistinis bijūnas dažniausiai naudotas nervų ligoms gydyti, kai kamuoja nemiga. Žinomi atvejai kai liaudies medicina naudoja šio augalo preparatus sąnarių skausmui malšinti, ginekologiniams negalavimams gydyti.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai tinka visas vaistinio bijūno augalas. Augalas raunamas žydėjimo metu. Tuomet atskiriamo šaknys, žolė bei žiedai ir visos dalys ruošiamos atskirai.
Šaknys nuvalomos ir nuplaunamos po tekančiu vandeniu, tuomet apvytinamos, ir baigiamos džiovinti džiovykloje iki 50°C temperatūroje. Laikomos sausoje ir vėsioje vietoje tinka naudoti iki 3 metų.
Žiedai ir žolė ruošiama panašiai: džiovinama nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje. Paruošta žaliava susmulkinama ir pilama į saugojimo tarą. Žolė laikoma tankiuose maišuose, o žiedai sandariuose stikliniuose induose. Žolė ir žiedai tinka vartoti ne ilgiau kaip 2 metus po žaliavos paruošimo.
Paplitimas
Lietuvoje vaistinis bijūnas nuo seno auginamas darželiuose prie sodybų, vertinamas dėl didelių puošnių žiedų ir malonaus kvapo. Natūraliai Lietuvos teritorijoje neauga.
Veikliosios medžiagos
Visame augale: metilsalicilatas, peoninas. Šaknyse ir šakniastiebiuose: baltymai, amino rūgštys, raugai, polisacharidai. Žolėje: peoniflorinas, peonolis, flavonidai, raugai, askorbo rūgštis.
Kiti faktai
Vaistinis bijūnas dekoratyvus augalas. Išvesta daug veislių skirtingais žiedais, pilnavidurių formų. Tinka parkų, takų apželdinimui.
