Lietuvoje rabarbarus auginame daržuose ir soduose, mėgstame jų saldžiarūgščius lapkočius. Vaistinėmis savybėmis pasižymi rabarbarų šaknys, jos turi kartumynų, naudojamos viduriams laisvinti.
Pavasarį jaunus rabarbaro lapkočius naudojame iš karto nuskintus, kartais valgome su cukrumi. Jaunuose kotuose esančios medžiagos padeda iš organizmo šalinti toksines medžiagas, pagerina žarnyno veiklą. Tačiau peraugę lapai kaupia nedidelius organizmui kenksmingos rūgšties kiekius.
Kontraindikacijos
Rekomenduojama naudoti tik jaunus rabarbarų lapkočius. Suaugusiuose rabarbarų kotuose kaupiasi oksalo rūgštis, didelis jos kiekis kenksmingas. Dėl šios rūgšties poveikio organizmas negali pasisavinti maistinių medžiagų. Rabarbarų šaknų preparatų nerekomenduojama naudoti ilgą laiką, taip pat esant ūmiam apendicitui, nėščioms moterims.
Naudojimas liaudies medicinoje
Kai kurios rabarbarų stiebuose besikaupiančios medžiagos naudingos organizmo valymui, šalina toksines medžiagas, gerina žarnyno peristaltiką, skatina šlapimo išsiskyrimą. Rabarbaro šaknyse esančios medžiagos laisvina vidurius, padeda sergant meteorizmu, atonija.
Rinkimas ir laikymas
Jauni rabarbarų lapkočiai valgomi švieži, gali būti šaldomi. Rabarbarų šaknys kasamos pavasarį arba rudenį. Surinkus nuvalomos ir nuplaunamos, supjaustomos smulkesniais gabalėliais ir džiovinamos ne didesnėje kaip 60°C temperatūroje. Sudžiuvę šaknų gabalėliai išorėje tamsiai rudi, vidus oranžinio, gelsvo atspalvio. Skonis kartus, sutraukiantis.
Paplitimas
Lietuvoje auginamos 3 rabarbarų rūšys, stipriausiomis vaistinėmis savybėmis pasižymi Vaistinis rabarbaras. Kiti panaudojimo būdai Iš lapkočių gaminami džemai, kompotai. Dažnai naudojami tortų, pyragų, bandelių įdarams.
Kiti faktai
Kartais klaidingai manoma, kad rabarbaruose gausu vitamino C, iš tiesų taip nėra, rūgštų skonį suteikia besikaupiančios organinės rūgštys.
