Kontraindikacijos
Gyvatžolės preparatų nerekomenduojama naudoti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui.
Naudojimas liaudies medicinoje
Paprastoji gyvatžolė nuo seno naudojama vaistažolė. Geriausiai žinomos sutraukiančios, bakterijas naikinančios, organizmo atsparumą didinančios savybės. Dėl to naudoti nuovirai, ištraukos, ruošiami milteliai barstymui. Dažniausiai naudoti gyvatžolės šakniastiebiai.
Gyvatžolė, dėl sutraukiančių savybių, naudota viduriuojant, kai kuriais kraujavimo atvejais, milteliais barstomos žaizdos, nudegimai.
Literatūroje minima, kad nuoviru buvo girdomi ligoniai, kuriems įkanda gyvatė.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai rudenį, augalui peržydėjus, kasamos šaknys. Jos nuvalomos, nuplaunamos po šaltu vandeniu, labai stambios šaknys šiek tiek susmulkinamos. Apvytinus, džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje iki 40°C temperatūroje. Paruošta vaistinė žaliava laikoma maišuose, tinka naudoti iki 5 metų.
Paplitimas
Lietuvoje auga natūraliai. Šiaurinėje dalyje beveik nepasitaiko, dažnas vakarinėje Lietuvoje. Mėgsta augti užliejamose pievose, supelkėjusiuose paupiuose, šlapiose dirvose.
Tai vienintelė Lietuvoje natūraliai auganti gyvatžolių rūšis.
Kiti naudojimo būdai
Naudingos pašarine prasme, kaupiasi nemažai baltymų.
Dekoratyvios, tad gali būti auginamos želdynuose.
Kaupiasi dažinės medžiagos.
Medingos, jas gausiai lanko bitės. Jauni gyvatžolės lapai gali būti naudojami salotoms.
Veikliosios medžiagos
Katechnai, elago rūgštis, rutinas, avikuliarinas, hiperozidas, flavonai, kavos rūgštis, chlorogeno rūgštis, protokatecho rūgštis, elago rūgštys, dažinės medžiagos, krakmolas, emodinas, raugai.