Kontraindikacijos
Nurodoma kad augalas nuodingas ir mažai tyrinėtas. Naudoti ožiarūčio preparatus savigydai nerekomenduojama.
Naudojimas liaudies medicinoje
Vaistinio ožiarūčio preparatai pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, mikrobus naikinančiomis savybėmis. Nurodomos vidaus organų lygiuosius raumenis tonizuojančios savybės.
Siūloma vaistinio ožiarūčio preparatus naudoti sergant lengvomis cukraligės formomis.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkama vaistinio ožiarūčio žolė. Ji pjaunama du kartus metuose. Pirmą kartą žydėjimo metu (liepos mėnesį), o antrą kartą rudenį.
Surinkta žaliavai džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba šildomoje džiovykloje iki 50°C temperatūroje. Tinkamai paruošta pakuojama į maišus ir laikoma gerai vėdinamoje patalpoje, atskirai nuo kitų vaistinių žaliavų. Tinkamai laikoma gali būti naudojama iki 2 metų.
Paplitimas
Lietuvoje savaime nepaplitęs. Kartais auginamas kolekciniuose želdiniuose bei botanikos soduose.
Veikliosios medžiagos
Žolėje: galeginas, liuteolinas, galiuteolinas, kartumynai. Lapuose: karotinoidai, askorbo rūgštis. Sėklose: riebalinis aliejus, sacharidai, saponinai.
Kiti faktai
Vaistiniai ožiarūčiai auginami kaip pašariniai augalai.
Veterinarijoje žolė siūloma pieno išsiskyrimui skatinti.