Kontraindikacijos
Nerekomenduojama naudoti ilgą laiką, nes gali sutrikti skrandžio ir virškinamojo trakto veikla ar net apsireikšti vėmimas. Taip pat vengti sumažėjus skrandžio rūgštingumui, lėtiniu gastritu.
Naudojimas liaudies medicinoje
Geltonosios žiognagės vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi sutraukiančiomis, raminančiai veikiančiomis, uždegimus slopinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis. Dėl to žiognagės preparatai naudoti viduriuojant, padidėjus skrandžio rūgštingumui, esant skrandžio gleivinės uždegimui, atsikosėjimui palengvinti.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai kasami geltonųjų žiognagių šakniastiebiai (ruošiami rugsėjo-spalio mėnesiais). Nuvalomos žemės, Šakniastiebius geriausia džiovinti šildomose džiovyklose, tuomet geriau išsaugomas būdingas kvapas. Tolimesniam naudojimui šakniastiebiai laikomi sandariuose induose. Vartoti tinka iki 1 metų.
Paplitimas
Geltonoji žiognagė Lietuvoje papalitusi savaime. Aptinkama visoje respublikoje. Auga krūmynuose, miško aikštelėse, prie kelių, parkuose, dažniau lapuočių ar mišriuose miškuose.
Kiti naudojimo būdai
Naudojama maisto gaminiams ir gėrimams aromatizuoti. Suteikia į gvazdikėlius panašų aromatą.
Jauni, švieži augalo lapai ir ūgliai naudojami maistui. Iš jų ruošiamos salotos, dedama į sriubas.
Veikliosios medžiagos
Šakniastiebiuose: eterinis aliejus, eugenolis, monoterpenai, seskviterpenai, dervos, raugai, katechinai, sacharidai, gliukozė, fruktozė, sacharozė, mineralinės medžiagos, rūgštys: galo, elago, protokatecho, kavos, chlorogeno.
Kiti faktai
Augale kaupiasi dažinės medžiagos
