Kraujalakė, vaistinė

lot. Sanguisorba officinalis L.

Kiti pavadinimai: avelės, kraujo duobelė, kraujutis, vaistinė sravanosė.

24%

Kontraindikacijos

Vaistinės kraujalakės preparatų nerekomenduojama naudoti sergant lėtiniu skrandžio uždegimu, esant padidėjusiam kraujo krešumui.

Naudojimas liaudies medicinoje

Kraujalakės šaknyse ir šakniastiebiuose kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi gana stipriu sutraukiamuoju poveikiu. Dėl to preparatai naudoti kraujuojant hemorojui bei iš gimdos. Nuoviru skalaujama burnos ertmė, kai kraujuoja dantenos, sergant burnos ertmės uždegimu. Išoriškai naudotas pūliniams, žaizdoms gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai kasamos kraujalakių šaknys ir šakniastiebiai. Iškasus šaknys nuvalomos, nuplaunamos po šaltu tekančiu vandeniu, stambios šaknys susmulkinamos. Džiovinama labai gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje įšilusioje iki 55 laipsnių. Tinkamai išdžiovintos šaknys be kvapo, sutraukiamo skonio. Žaliava pakuojama į popierinius maišus ir laikoma sausoje vietoje. Vartoti tinka iki 5 metų.

Paplitimas

Lietuvoje auga natūraliai, dažnesnis vakarinėje dalyje. Mėgsta drėgnas, trąšias augimvietes.

Kiti naudojimo būdai

Jauni kraujalakių lapai gali būti valgomi švieži.

Veikliosios medžiagos

Šaknyse ir šakniastiebiuose: krakmolas, pigmentai, elago rūgštis, rauginių medžiagų, flavonoidai, dažinės medžiagos, streinai.

Kiti faktai

Dekoratyvus. Auginamas gėlynuose.

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas”, Lututė, Kaunas, 2011, ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-10-29 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24