Avietes pamenu nuo tada kai būdamas mažas braudavausi atželiančiame kirtime tarp vešlių aviečių sąžalynų. Tada uogas buvo įdomu tik skanauti, o ne rinkti į kibirą. Dabar į avietes žiūriu kiek kitaip – skanios ne tik aviečių uogos, bet ir jos lapų bei stiebų arbata. Svarbu paminėti, jok ne tik skanios, bet gali padėti esant tam tikriems negalavimams.
Kontraindikacijos
Aviečių nenaudoti viduriuojant, esant inkstų uždegimui.
Naudojimas liaudies medicinoje
Aviečių lapai naudojami peršalus, pakilus temperatūrai, kai reikalinga gausiai išprakaituoti. Tuomet geriama karšta arbata. Minima, kad lapuose esama medžiagų, kurios mažina cukraus kiekį kraujyje.
Aviečių vaisiai naudojami peršalus, kaip tonizuojamoji priemonė, kai sumažėjęs darbingumas, pervargus organizmui. Uogose kaupiasi medžiagos, kurios reguliuoja širdies ritmą, apsaugo žarnyną nuo infekcijų, didina skrandžio rūgštingumą. Stambūs uogų kauliukai gerina žarnyno peristaltiką.
Rinkimas ir laikymas
Uogos renkamos sunokusios, natūraliai subręsta liepą – rugpjūtį. Namuose auginamos daugiaderlės rūšys, kurios duoda vaisių iki pat šalnų. Lapai renkami pilnai subrendę birželį – rugsėjį, lapai turi būti švarūs, neapgraužti kenkėjų, nepaveikti ligų.
Surinktos uogos džiovinamos 40-50°C temperatūroje. Išdžiuvę būna nesulipusios, saldžiarūgštės, netepa pirštų. Tinka naudoti iki 2 metų. Uogos gali būti ir šaldomos.
Lapai surinkti džiovinami 40-45°C temperatūroje, tinka vartoti iki 2 metų.
Paplitimas
Dažniausiai auga saulėtose vietose, gaisravietėse, kirtimuose. Auginama sukultūrintuose plotuose gali išplisti.
Kiti faktai
Rytų medicinoje avietes naudojo nevaisingumui bei impotencijai gydyti.
Asmeniniai pastebėjimai
- 2018-07-09 Vaikštant Ukmergės rajone po miškus matyti itin didelis paprastųjų aviečių derlius. Uogos nėra labai didelės, tačiau jų daug. Einant pro avietėmis apžėlusius kirtimus jaučiasi stiprus šių uogų aromatas.
