Našlaitė, trispalvė

lot. Viola tricolor L.

Kiti pavadinimai: broliukai, našlelės, siratėlės, sesebrolės, vargo žiedas.

21%

Kontraindikacijos

Jei našlaičių preparatai naudojami nedideliais kiekiais – pašalinis poveikis nepastebimas.

Jei našlaičių preparatai naudojami ilgą laiko tarpą ir didelėmis dozėmis gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas, nes sudirginama skrandžio bei žarnyno gleivinė. Taip pat gali imti niežėti odą, pasirodyti bėrimų.

Naudojimas liaudies medicinoje

Trispalvės bei dirvinės našlaitės preparatai pasižymi šlapimo ir prakaito išsiskyrimą skatinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis, uždegimą slopinančiomis savybėmis. Naudojama sergant kvėpavimo takų ligomis, po radio terapijos onkologijoje.

Nurodoma, kad našlaičių preparatai teigiamai veikia kai naudojami sergant ateroskleroze, esant sąnarių uždegimui, širdies nepakankamumui.[19]

Išoriškai našlaičių vaistinė žaliava naudojama gydomosioms vonioms sergant žvyneline, alerginiu dermatitu, esant egzemai. Iš jų ruošiamos vonios arba gydomieji kompresai. Minima, kad našlaičių preparatais gydoma naujagimių pienligė.

Rinkimas ir laikymas

Labai panašiomis savybėmis pasižymi ir dirvinė našlaitė tad vaistinei žaliavai gali būti renkamos abi rūšys. Vaistinei žaliavai pjaunama našlaičių antžeminė dalis. Tai daroma augalui žydint, dažniausiai nuo birželio iki rugsėjo. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinama gerai vėdinamoje vietoje, kad džiūdama neprarastų spalvos. Jei reikalinga naudojama džiovykla, kuri šildoma iki 35 laipsnių šilumos. Gerai išdžiovinus našlaičių žolė pilama į popierinius ar medžiaginius maišus ir laikoma gerai vėdinamoje vėsioje vietoje. Naudoti tinka iki 2 metų.

Paplitimas

Lietuvoje trispalvė našlaitė – savaime paplitęs augalas. Dažniausiai aptinkamas palaukėse, pamiškėse, žvyringuose šlaituose, ten kur neseniai buvo suardytas dirvožemis. Augalas aptinkamas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kiti naudojimo būdai

Maistui gali būti naudojami švieži trispalvių našlaičių lapai. Jie skinami anksti pavasarį, kol augalas dar nežydi. Jų dedama į salotas, tačiau jos nenaudojamos vienos kaip salotų pakaitalas.

Veikliosios medžiagos

Raugai, fenolkarboninės rūgštys, karotinoidai, kumarinai, rutinas, violantinas, skoparinas, saponarinas, izokverticinas, viteksinas, saponaretinas, orientinas, viceninas, violaninas, leukoantocianidinai, salicilo rūgštis, gleivės.

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-11-01 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24