Viržis, šilinis

lot. Calluna vulgaris Hull

Kiti pavadinimai: šilo eglutė, šilas, šilojas, šilažolė, viržė, viržys.

49%

Kontraindikacijos

Šilinio viržio nenaudoti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, kai padidėjęs kraujo krešumas dėl protrombino.

Naudojimas liaudies medicinoje

Liaudies medicina šilinius viržius naudoja plačiam spektrui negalavimų gydyti.

Jis naudotas atsikosėjimui palengvinti, žaizdoms ir nudegimams, sąnarių, inkstų, kvėpavimo takų ligoms gydyti. Žinomos augalo raminančios bei antiseptinės savybės, jis veikia migdančiai, turi sutraukiamąjį poveikį.

Nurodoma, kad viržių arbata tinka peršalus, pakilus temperatūrai.

Žiedų nuoviras naudotas esant nemigai, padidėjusiam nerviniam dirglumui.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama šilinio viržio žolė ir žiedai. Žiedai skinami žydėjimo pradžioje, žolė renkama vasaros pabaigoje. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje pavėsingoje vietoje, taip gana greitai išdžiūsta. Tinkamai paruošta žaliava šiek tiek karstelėjusi, turi saldumo. Laikoma sausoje, vėsioje vietoje popieriniuose maišuose. Tinka vartoti iki 2 metų.

Paplitimas

Šilinis viržis Lietuvoje auga savaime. Paplitęs visoje respublikos teritorijoje. Dažniausiai auga pušynuose, šlaituose, ant kopų, sausose pievose, išdegusiuose plotuose, aukštapelkėse. Mėgsta smėlingas, nederlingas dirvas. Sudaro didelius sąžalynus.

Kiti naudojimo būdai

Viržių žiedai naudojami alkoholio pramonėje, jo dedama į gėrimus.

Veikliosios medžiagos

Arbutinas, metilarbutinas, kvercitrinas, kvercetinas, miricetinas, ericinas, saponinai, citrinų rūgštis, raugai, dervos, mineralinės medžiagos, erikolinas.

Kiti faktai

Augalas medingas, iš 1 ha viržyno bitės gali pririnkti apie 200 kg nektaro. Viržių medus tamsesnis, beveik rudas, aromatingas, švelniai karstelėjęs, lėčiau cukruojasi nei pievų žiedų. Toks monoflorinis medus labiau vertinamas dėl gero skonio ir malonaus aromato, jo vaistinės savybės dėl to yra menkesnės nei poliflorinio. Žinoma, pasitaiko tokio medaus nemėgstančiu žmonių.

Sudžiovinti viržiai naudojami dekoracijoms, papuošimams. Netinkamu metu surinkti viržiai barsto žiedus ir lapus – „šiukšlina”.

Augalas dekoratyvus, dėl to auginamas alpinariumuose. Išveista baltažiedžių, pilnavidurių veislių.

Viržio šakelėmis galima šerti naminius gyvulius: triušius, avis, ožkas.

Kai kuriose šalyse viržiai naudojami alaus gamybai.

Viržių šakelės naudotos pynimui, o iš šaknų gaminti smulkūs dirbiniai.

Šakelės naudotos kailiadirbių ir odadirbių.

Augale yra dažinių medžiagų, kurios audinius nudažo geltonai.

Asmeniniai pastebėjimai

  • 2017 09 29 Pastaraisiais metais viržiai tapo dažna dekoracija namams, įvairioms šventėms. Dažniau galima jų įsigyti parduotuvėse, itin padaugėja vasaros pabaigoje, rudens pradžioje. Paprastai vazonėlyje kambaryje auginamas viržis ne lengvai išgyvena, reikia parinkti tinkamą dirvą ir nepamiršti laistyti.

Augalo morfologija

Žiedai

Žiedai

Vaisiai

Vaisiai

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [7] Gudžinskas Zigmantas, Balvočiūtė Jadvyga. „Lietuvos vaistiniai augalai: pažįstami, bet nežinomi, kūno sveikatai, sielos džiaugsmui”, Šviesa, Kaunas, 2008, ISBN 5-430-04643-4
  • [12] Jaskonis Juozas. „Augalai – mūsų gyvenimas”, Algimantas, Vilnius, 1996, ISBN 9986-509-24-6
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-11-03 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24