Spanguolė, paprastoji

lot. Oxycoccus palustris Pers.

46%

Rugsėjui atėjus jau galima eiti į šlapias pelkes rinkti spanguolių. Šios rūgštaus skonio, raudonos uogos kaupia savyje medžiagas, kurios padeda įveikti sąnarių skausmus, stiprina išsekusį organizmą, papildo jo vitaminų atsargas bei padeda pašalinti kenksmingus junginius iš organizmo.

Nors spanguoles leidžiama rinkti jau nuo rugsėjo 1 d., tokiu metu jos ne visada būna jau prinokusios. Pusžalės, pilnai neprisirpusios uogos savyje kaupia mažiau vertingų medžiagų.

Kontraindikacijos

Spanguoles ir jos gaminius reikėtų vartoti mažesniais kiekiais jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas.

Naudojimas liaudies medicinoje

Spanguolių uogose esanti rūgštis padeda esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui, esant sąnarių ligoms, neuralgijai, reumatui. Taip pat padeda organizmui atgauti jėgas, tonizuoja, gerai malšina troškulį.

Spanguolės padeda iš organizmo šalinti sunkiuosius metalus, tad gali būti naudingos kai kurių apsinuodijimų atvejais.

Rinkimas ir laikymas

Spanguolių uogos renkamos į drėgmę ir orą praleidžiančius indus. Surinktos uogos gali būti laikomos niekaip neapdirbant ir nekonservuojant iki 8 mėn. vėsioje gerai vėdinamoje vietoje. Jas taip pat galima sutrinti ir laikyti šaldytuve arba užšaldyti iki -18oC.

Paplitimas

Lietuvoje aptinkamos 2 spanguolių rūšys: smulkiauogė ir paprastoji spanguolės (auginama ir stambiauogių spanguolių rūšis tačiau natūraliai gamtoje neauga). Uogų forma skirtinga, rutuliška, kartais primena kriaušę.

Kiti naudojimo būdai

Iš spanguolių verdamas kisielius, jos dedamos į uogienes verdant kriaušių, obuolių košes, taip pat raugiant kopūstus. Spanguoles galima raugint.

Vaisių formos

  • f. quadripetalus. - Uogos apvalios, tik retai šiek tiek briaunotos, vienodo ilgio ir pločio, paprastai su trumpu iškilimu kotelio prisisegimo vietoje arba be jo. Dažniausia visoje respublikoje forma.

  • f. bulbosus Lek. et Butkus. - Uogos svogūniškos, apskritos arba kiek briaunotos, apskrita arba truputį nusmailėjusia viršūne ir staigiai susiaurėjusiu bei kiek ištęstu pamatu kotelio prisisegimo vietoje, 10- 13 mm ilgio ir 8-11 mm pločio. Plungės raj. (Plateliai), Rietavo apyl., Plungės apyl., Akmenės raj. (Kamanų pelkėje).

  • f. campanulatus Lek. et Butkus. - Uogos pailgos, apskritos arba šiek tiek briaunotos, nukirsta arba beveik nukirsta viršūne, nuosekliai išgaubtai smailėjančios pamato link, apskrita pamato viršūne, 10- 13 mm ilgio ir 8-10 mm pločio. Akmenės raj. (Kamanų pelkėje).

  • f. conicus Lek. et Butkus. - Uogos pailgos, apskrito skersmens, nu- kirstu arba bukai apskritu pamatu ir nuo pamato arba beveik nuo pa- mato nuosekliai smailėjančios viršūnės link, paprastai su nedideliu iškilimu kotelio prisisegimo vietoje, 10-13 mm ilgio ir 8-9 mm pločio (prie pamato). Reta forma. Rasta Zarasų raj. (Krėvinių apyl.), Varėnos raj. (Marcinkonių apyl.). raiste).

  • f. costatus Lek. et Butkus. - Uogos ryškiai keturbriaunės, bukai apskrita arba beveik nukirsta viršūne ir gana staigiai nusmailėjusiu pamatu, 11-13 mm ilgio ir 11,5-13,5 mm pločio. Varėnos raj. (Cepkelių raiste).

  • f. cuboidaeus Lek. et Butkus. - Uogos keturbriaunės ir beveik keturkampės, vienodo ilgio ir pločio, abiem nukirstais galais, (9)10-12 mm pločio ir apie 9-11 (12) mm ilgio. Gana reta forma. Neskaitant tipinio pavyzdžio (Rietavo apyl., Plungės raj.) dar rasta Rokiškio raj. (Aleksandravėlės apyl.) ir Varėnos raj. (Čepkelių raiste).

  • f. cylindricus Lek. et Butkus. - Uogos pailgos, apskritos arba neryškiai šešiabriaunės, per visą ilgį beveik vienodo pločio, stačiai nukirstu pamatu ir suapvalėjusia viršūne, 12-18 mm ilgio ir 8-11 mm pločio. Rasta Alytaus raj. (Žuvinto ežero krante).

  • f. deltoidaeus Lek. et Butkus. - Uogos apskritos, apvaliu pamatu ir nuo apatinio trečdalio nuosekliai smailėjančios viršūnės link, plačiausios apatiniame trečdalyje, 13-16 (18) mm ilgio ir (7) 10-11 mm pločio. Reta forma. Plungės raj. (Rietavo apyl.), Varėnos raj. (Kabelių km.).

  • f. elipticus Lek. et Butkus. - Uogos elipsiškos, apskritos, nuo vidurio į abu galus nuosekliai nusmailėjusios, pamatas ir viršūnė siauri, apvalūs, 12-15 mm ilgio ir 8-9,5 mm pločio. Varėnos raj. (Čepkelių raisto pietrytinėje dalyje).

  • f. elongato-ovoidaeus Lek. et Butkus. - Uogos pailgai kiaušiniškos, apskritos, apvaliu pamatu ir susiaurėjusia, apvalia viršūne, (11) 12- 15 mm ilgio ir 8-10 mm pločio. Rasta nedaugelyje vietų. Kretingos raj. (tarp Darbėnų ir Laukžemės) ir Plungės raj. (Platelių apyl.).

  • f. elongato-pyricarpus Lek. et Butkus. - Uogos pailgos, beveik nuo vidurio staigiai susiaurėjusios, kriaušės formos, apskrito skersmens, apvalia viršūne, nusmailėjusiu pamatu; visa uoga 12-16 mm ilgio ir 7-9(10) mm pločio (plačiausioje dalyje), susiaurėjusioji dalis 5—7 mm ilgio. Apyrete forma. Rasta Akmenės raj. (Kamanų pelkėje), Plungės raj. (tarp Gintališkės km. ir Platelių), Rokiškio raj. (Juodupės apyl.), Varėnos raj. (Marcinkonių apyl.).

  • f. globato-pyricarpus Lek. et Butkus. - Uogos pailgos, trumpos kriaušės formos, apskrito skersmens, apvalia viršune ir netoli viršūnės staigiai susiaurėjusios į neilgą pamatą, užsibaigiantį trumpu snapeliu, 11-13 (15) mm ilgio ir 10-13 mm pločio (plačiausioje vietoje). Apyretė forma. Rasta Akmenės raj. (Kamanų pelkėje), Plungės raj. (Kulių apyl.). (Čepkelių raiste). Ignalinos raj. (Kaltanėnų apyl.), Molėtų raj. (Vyžinių km.), Varėnos raj

  • f. guttatus Lek. et Butkus. - Uogos pailgos, apskrito skersmens, krintančio lašo pavidalo, bukai apvalia viršūne, nuosekliai smailėjančios pamato link, šiek tiek smailiu pamatu, 12-14 mm ilgio ir 7-9 mm pločio, plačiausios viršutiniame trečdalyje. Reta forma. Rasta Kapsuko raj. (Višakio Rūda), Rokiškio raj. (Juodupės apyl.), Varėnos raj. (Marcinkonių apyl., ir Čepkelių raiste).

  • f. obovoidaeus Lek. et Butkus. - Uogos pailgos, apskrito skersmens, apvalia viršūne ir gana staigiai, tačiau nuosekliai siaurėjančios į smailiai apvalų pamatą, 11-14 mm ilgio ir 9-11 (12) mm pločio. Reta forma. Rasta Kretingos raj. (Laukžemės km.), Svenčionių raj. (Pabradės apyl.), Akmenės raj. (Kamanų pelkė).

  • f. ovoidaeus Lek. et Butkus. - Uogos kiek pailgos, kiaušiniškos, apskrito skersmens, apvaliu pamatu ir šiek tiek susiaurėjusia, apvalia viršūne, 10-12-14 mm ilgio ir 9-11-13 mm pločio. Turėtų būti nereta forma. Rasta Akmenės raj. (Kamanų pelkė), Zarasų raj. (Krėvinių pel- kėje), Varėnos raj. (Randamonių km., Lygiabalėje ir prie Lynežerio).

  • f. pyramidalis Lek. et Butkus. - Uogos pailgos, keturbriaunės, nu- kirstu pamatu ir beveik nuo pamato nuosekliai smailėjančios viršūnės link, smailia viršūne, 10-13 mm ilgio, prie pamato 9-12 mm pločio. Rasta Varėnos raj. (Čepkelių raiste), Zarasų raj. (Krėvinių pelkėje).

  • f. rapaceus Lek. et Butkus. - Uogos iš galų suplotos, apskrito skersmens arba neryškiai briaunotos ar netaisyklingos, nukirstu arba bukai apvaliu pamatu ir bukai apvalia arba beveik nukirsta viršūne, 7-11 mm ilgio ir 10-16 mm pločio. Reta forma. Alytaus raj. (Deluko ežero krantas), Akmenės raj. (Kamanų pelkė).

Asmeniniai pastebėjimai

  • 2025.10.04 Milžiniškos spanguolių uogos
  • 2017.09.24 Panevėžio apylinkių pelkėse gausus spanguolių derlius. Spanguoliautojų nedaug :)
  • 2012.09.01 Spanguolių derlius gausus. Uogos įvairaus dydžio. Šiuo metu matyti prinokusių ir visiškai žalių/baltų uogų.
  • 2012.05.26 Pelkėje gausiai žydi spanguolės.

Augalo morfologija

Žiedai

Žiedai
Žiedai
Žiedai
Žiedai

Vaisiai

Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [23] Šimkūnaitė Eugenija. „Sveiko gyvenimo receptai”, Žuvėdra, Vilnius, 2007, ISBN 978-9955-669-22-7
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-11-03 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24