Kontraindikacijos
Nenurodoma
Naudojimas liaudies medicinoje
Vaistinių svilarožių preparatai pasižymi uždegimus slopinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis. Dėl to naudojamos sergant virškinimo, kvėpavimo takų ligomis.
Rinkimas ir laikymas
Svilarožių šaknys kasamos anksti pavasarį arba rudenį. Iškasus nuo šaknų nupurtomos žemės, toliau jos nuplaunamos, apvytinamos, toliau džiovinama šildomoje džiovykloje iki 60°C temperatūroje. Tinkamai paruošus šaknys šiek tiek salstelėjusios, malonaus kvapo. Tolimesniam laikymui pakuojama į medžiaginius maišus, laikoma sausoje ir vėsioje vietoje, tinka naudoti iki 3 metų.
Svilarožių lapai skinami visą žydėjimo laiką. Nuskynus paskleidžiami gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinami šildomoje džiovykloje, įšilusioje iki 50°C. Dideli kiekiai lapų pakuojami ir laikomi gerai vėdinamoje, sausoje vietoje. Naudoti tinkami iki 3 metų.
Paplitimas
Lietuvoje savaime neauga. Dažniau auginamas sodybose, darželiuose kaip dekoratyvinis augalas, rečiau kaip vaistinis.
Veikliosios medžiagos
Lapuose: gleivės, eterinis aliejus, flavonoidai.
Šaknyse: mineralinės medžiagos, riebalinis aliejus, polisacharidai, fitosterinas, gleivės, pektinai.
Kiti faktai
Svilarožių sėklos naudojamos lako ir dažų pramonėje, dėl jose esančio aliejaus.