Linažolė, paprastoji (lot. Linaria vulgaris Mill.)

Linažolę, liaudyje dar vadinamą laukiniu šuniuku, bambažole pamatysime augančią sausose pievose, šlaituose ar pakelėse. Tai dekoratyvus, taip pat stipriai žmogaus raumenis veikiančių medžiagų turintis augalas.

Kontraindikacijos

Linažolės ir su ja paruoštų preparatų nereikėtų naudoti viduriuojant, besilaukiančioms moterims, esant tužies ar inkstų akmenligei.

Naudojimas

Linažolėje esantis alkaloidas peganinas veikia lygiuosius raumenis. Liaudies medicina šio augalo preparatus naudojo kaip nuskausminančią, šlapimo bei tulžies išsisikyrimą skatinančią, žarnyno veiklą gerinančią priemonę. Žinomos linažolės nuskausminančios bei priešuždegiminės savybės.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama antžeminė linažolių augalo dalis augalui žydint (birželį – liepą). Surinkta žolė plonu sluoksniu džiovinama gerai vėdinamoje vietoje. Tinkamai paruošta būba išskrtinio, nelabai malonaus kvapo, kartaus skonio, tinka naudoti 1 metus.

Paplitimas

Paprastoji linažolė Lietuvoje labai paplitusi. Nereikli dirvai, dažnai auga smėlynuose, pakelėse, šlaituose. Be paprastosios linažolės Lietuvoje auga:

• Baltijinė linažolė (lot. Linaria loeselii)
• Bruožuotoji linažolė (lot. Linaria repens)

Dekoratyviniais tikslais auginamos kitos rūšys.

Kiti naudojimo būdai

Linažolės – dekoratyvūs augalai, tad išvestos veislės auginamos gėlynuose.

Iš linažolės gali būti gaminami natūralius dažus.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [55] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora V“ Vilnius: Mokslas 1976.
• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1