Kulkšnė, saldžialapė (lot. Astragalus glycyphyllos L.)

Sinonimai

Lietuvių liaudis saldžialapę kulkšnę dar vadino: šelenčius, varnagės, vilkažirnis

Kontraindikacijos

Kulkšnės preparatų nerekomenduojama naudoti kai sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, nes būtent tokiu poveikiu šie preparatai ir pasižymi.

Vaistinės savybės

Preparatai iš saldžialapės kulkžnės pasižymi raminančiu, šlapimą išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Žinomos arterinį kraujo spaudimą mažinančios, kraujagysles plečiančios savybės.

Kartais kulkšnių preparatai naudoti esant įvairiems dantenų negalavimams, sergant angina.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai pjaunama saldžialapės kulkšnės žolė. Ji pjaunama augalui pradėjus žydėti. Surinkus ji pasklaeidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, kuri šildoma iki 45 laipsnių temperatūros. Tinkamai paruoštą ir laikomą vaistinę žaliavą galima naudoti iki 1 metų.

Paplitimas

Lietuvoje auga savaime, gana dažna kirtimuose, šlaituose, karjeru krantuose, šalia takų.

Lietuvoje aptinkamos 5 kulkšnių rūšys.

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1