Kmynas, paprastasis (lot. Carum carvi L.)

Kmynų dedama į duoną, jais gardinamos salotos, mėsos gaminiai. Kmyno sėklos malonaus aromato, kiek deginančio skonio.

Kmynus sutiksime augančius laukuose, pakelės, kartais net miško pievose. Surinkti kmynai ne tik puikus prieskonis bet ir vaistinėmis savybėmis pasižymintis augalas.

Sinonimai

Lietuvių liaudis paprastąjį kmyną taip pat vadino: akmynas, ikmynas, kemelis, kemelys, kimelis, kimynai, kimulis, kvynas.

Kontraindikacijos

Didelis kiekis kmynų arbatos gali sukelti pykinimą, nemalonių pojūčių žarnyne.

Vaistinės savybės

Kmynų sėklose esančios medžiagos pasižymi virškinimą gerinančiomis, laktaciją skatinančiomis, pilvo pūtimą slopinančiomis, tulžies ir šlapimo latakų spazmus atpalaiduojančiomis, amtibakterinėmis savybėmis. Kai kur nurodoma, kad kmynai stiprina nuvargusį organizmą, gerina bendrą savijautą, naudoti esant vidurių užkietėjimui, nemigai.

Rinkimas ir laikymas

Prinokus kmynų sėkloms, ryte arba vėliau vakare (kai drėgnesnis oras) kmynai nupjaunami, surišti sukabinami džiūti. Po jais patiesiama medžiaga, nes džiūdamos sėklos byra. Baigiant džiūti kmynai nukuliami, atskiriamos šiukšlės, sėklos laikomos tankios medžiagos maišeliuose ar stikliniuose induose tamsioje vietoje. Tinkamai paruošti kmynai specifinio kvapo, karčiai aitraus skonio. Tinka vartoti 2-3 metus.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Vaisiuose:

  • eterinis aliejus
    • karvonas
    • limonenas
    • pinenas
    • karvakrolis
  • fitosterolis
  • flavonoidai
    • kvercetinas
    • kemferolis
  • dervos
  • mineralinės medžiagos
    • kalcis
    • fosforas
    • geležis
    • magnis
    • kalis
    • natris
    • cinkas
  • vitaminai

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje dažnas, aptinkamas  daugelyje pievų, pakelių, palaukių, auga ganyklose, mėgsta humusingas dirvas. Kai kur auginamos kultūrinės kmynų rūšys. Dėl sukultūrintų pievų jo savaiminiai ištekliai Lietuvoje sumažėję.

Naudojimas maistui

Kmynas žinomas juodos duonos, varškės sūrių, kepinių, mėsos gaminių, salotų prieskonis,  jų dedama į giras, troškinius, sriubas, rauginant (kopūstus, burokėlius, agurkus, pomidorus) bei marinuojant (pomidorus bei agurkus) . Nepamainomas keptos vištienos bei keptų bulvių prieskonis. Seniau buvo dedama į dedamas dešras.

Iš kmynų sėklų išspaustas aliejus naudojamas kaip aromatinė medžiaga maisto pramonėje, gėrimams aromatizuoti.

Prieskoniniais tikslais gali būti naudojamos ne tik kmynų sėklos, bet ir šaknys. Šiam tikslui jas geriausia kasti pavasarį arba rudenį. Šaknys gali būti dedamos į troškinius, yra malonaus skonio, aromatingos.

Kiti faktai

  • Kmynų šaknis labai mėgsta šernai.
  • Kmynų nuovirą naudoja ne tik žmonės, bet jo duodama ir gyvuliams. Gyvuliai girdomi nuoviru kuomet jiems pasireiškia nenormalus vidurių pūtimas.
  • Kmynai vieni seniausių aptiktų žmonijos prieskonių, kurių rasta žmonių gyventose vietose 3-5 tūkstančiai metų prieš kristų.
  • Seniau šis augalas naudotas apsauginiuose ritualuose, kai buvo bandoma atsikratyti piktų dvasių, gydomi apsėstieji, persekiojami košmarų.

Receptai

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 7 vasario, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai