Klevas, uosialapis (lot. Acer negundo L.)

Uosialapiai klevai Lietuvoje priskiriami prie invazinių augalų, kurie mūsų krašte puikiai jaučiasi ir greitai plinta. Šie klevai mažiau dekoratyvūs už savo giminaičius. Jų mediena prastos kokybės, minkšta, retos tekstūros, sunkiai skyla. Medžio kamienas ir šakos dažniausiai kreivos, šakotos.

Uosialapiai klevai anksčiau sodinti kaip dekoratyviniai augalai veši miestų žaliosiose zonose, parkuose. Vėliau išplito. Dažnai aptinkami pamiškėse, grioviuose, prie vandens telkinių.

Šis medis priskiriamas prie invazinių augalų ir kai kas rekomenduoja juos aktyviai naikinti. Nereikia taip vienareikšmiškai žvelgti.  Šie medžiai gali būti naudingi apželdinant vietas, kuriose kiti medžiai sunkiai augtų – tai užterštos vietos, pramonės rajonai, užmirkusios pievos. Tokiose vietose uosialapis klevas gali augti ir būti efektyvus dulkių bei triukšmo slopintojas.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1