Kadagiai jau nuo seno žinomi dėl savo gydomųjų savybių, juos jau naudojo senovės romėnai. Tai ne tik dekoratyvūs visžaliai medžiai bet ir prieskoniniai augalai, kurių uogomis skaninami įvairūs patiekalai, iš šakelių rišamos verbos.
Kontraindikacijos
Ilgalaikis preparatų su kadagiu vartojimas gali sukelti organizmo apsinuodijimą, pykinimą ar vėmimą. Nerekomenduojama naudoti nėščiosioms ir sergantiems inkstų ligomis. Kai kurie žmonės gali būti alergiški kadagiams. Naudojant išoriškai, įtrinta vieta gali parausti.
Naudojimas liaudies medicinoje
Vaistinei žaliavai naudojami prinokę kadagio vaisiai. Jie skatina tulžies ir skysčių išsiskyrimą, vartojami sergant kvėpavimo takų ligomis, kai norima palengvinti atsikosėjimą. Kadagys pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, stiprina skrandį, žarnyną ir gerina medžiagų apykaitą. Sergant podagra ar reumatu liaudyje išoriškai naudotos uogų sultys, kuriomis įtrindavo skaudančias vietas.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkami prinokę kadagio vaisiai (uogos), kurie po surinkimo džiovinami. Sudžiūvusios uogos būna juodos arba tamsiai rudos, kartais dar su vaškine apnaša. Tinkamai paruošta žaliava tinka naudoti iki 3 metų. Svarbu saugoti nuo graužikų, nes vaisius jie mėgsta.
Paplitimas
Lietuvoje natūraliai paplitusi tik viena rūšis – paprastasis kadagys. Auga šlaituose, pušynuose, pamiškėse, žvyringuose, smėliniuose, kalkinguose dirvožemiuose. Lietuvoje – dažnas augalas.
Kiti naudojimo būdai
Prinokusios kadagio uogos naudojamos kaip prieskonis sunkiau virškinamiems patiekalams, žuvies, laukinių gyvūnų mėsos patiekalams, troškiniams. Rūkant mėsą, dūmui aromatizuoti dedamos kelios kadagio šakelės. Veterinarijoje naudojamas kaip šlapimą varanti priemonė. Kadagio šakelių dedama į vantas, išsipėrus tokia vanta juntamas švelnus dilgčiojimas. Mediena sunki, patvari, dekoratyvi – naudojama įvairiems nedideliems dirbiniams gaminti. Pavasarį kadagių šakelių puokštės skinamos ir naudojamos kaip verbos Velykoms.



