Kontraindikacijos
Augalas labai nuodingas. Gydytis patiems, naudojant juodosios drignės preparatus, nerekomenduojama.
Naudojimas liaudies medicinoje
Juodosios drignės preparatai pasižymi skausmą malšinančiu, spazmus atpalaiduojančiu, raminančiu poveikiu. Taip pat naudojami sergant astma, kai kuriomis akių ligomis, stabdo prakaito bei seilių išsiskyrimą. Išoriškai drignių preparatai gali padėti esant sąnarių ar raumenų skausmams.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkami drignių lapai. Skinami sausi, surinkus džiovinami atskirai nuo kitų vaistažolių. Geriausia džiovinti gerai vėdinamoje tamsioje vietoje arba džiovykloje įšilusioje iki 40 laipsnių temperatūros. Džiūdama žaliava skleidžia nemalonų kvapą, kuris beveik išnyksta lapams sudžiuvus. Paruošta žaliava laikoma sandarioje taroje, tinka naudoti iki 2 metų.
Paplitimas
Lietuvoje juodoji drignė auga natūraliai, nors ją sutiksime retokai. Dažniausiai tai bus šiukšlynai, daržų pakraščiai, upių pakrantės. Mėgsta derlingą, lengva dirvą.
Kiti naudojimo būdai
Visos augalo dalys nuodingos, ypač nuodingos sėklos, dėl to maistui juodoji drignė nenaudojama. Sėklos smulkios, primena aguonų grūdelius.
Veikliosios medžiagos
Flavonidai, sacharidai, askorbo rūgštis, baltymai, oraganinės rūgštys, hioscipikrinas, hioscerinas, hiosciaminas, atroscinas, skopolaminas, atropinas, cholinas.
Apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba
Apsinuodijus juodosiomis drignėmis dažnėja pulsas, išsiplečia akių vyzdžiai, kankina troškulys, ima skaudėti galvą.
Ligoniui reikia gerti aktyviąją anglį, plauti skrandį, kreiptis į medikus, nurodant galimą apsinuodijimo priežastį.